Žūklės laimikio naujienos „Fecebook“ tinkle
Malkų įlankos pakrantės meškeriotojams šiandien yra prieinamos nedaugelyje vietų, nes prie čia esančių krantinių švartuojasi Baltijoje žvejojantys traleriai ir seineriai, dalis pakrantės atsidūrė jūrų perkėlos ir laivų remonto įmonių teritorijose, tačiau viena strateginė vieta meškeriotojams vis tik atvira – tai Smeltės upės žiotys.
 |
| Per kelias valandas galima sumeškerioti tuziną 400-500 g sveriančių kuojų ir puskaršių |
Praėjusios savaitės viduryje jas užplūdo ledo lytys, kurias tėkmė atnešė iš aukštupio, bet jos per parą išplaukė į Kuršių marias arba ištirpo, o atviras vanduo iškart atviliojo meškeriotojus. Malkų įlankoje kiekvieną žiemą susitelkia stintų būriai, tad, jei nėra ledo, jos čia meškeriojamos nuo kranto dugninėmis, tačiau vakar dauguma meškeriojo plūdinėmis meškerėmis – šiltojo sezono įrankiu. Jis pasirinktas neatsitiktinai – netikėtai Malkų įlankoje pradėjo kibti stambios kuojos, tarp pasitaiko vienas kitas vidutiniokas karšis.
Tiesa, dalis meškeriotojų ir vakar gaudė stintas, tačiau Malkų įlankoje kol kas kimba jauniklės, o didstintės neužšąlusią įlanką aplenkia. Kitas dalykas – kuojos. Dabar jos kimba ypatingai – tingiai. Meškeriotojas turi labai atidžiai stebėti plūdę, nes kuojos masalą ragauja taip atsargiai, kad toji vos vos krusteli ar nežymiai niukteli. Atvejis, kad kimbanti kuoja panardintų plūdę, išimtis.
Meškeriotojai naudoja slankąsias plūdes, nes kuojos kimba 3-4 m gelmėje, o į tokią gelmę nugramzdinti masalą nenaudojant minėto tipo plūdės galima tik naudojant ilgus meškerykočius. Siaurokose žiotyse, ties kuriomis prišvartuoti žvejų seineriai, tokia meškerė – neparanki. Plūdės parengiamos tokios, kurių keliamoji galia – 2-3 g. Patyrę vietiniai meškeriotojai sako, kad žieminei kuojų žūklei tiktų ir vieno gramo svareliai, tačiau Smeltės žiotyse juntama tėkmė, todėl lengvesnis svarelis neišlaikytų masalo ant dugno vienoje vietoje, o tai labai svarbu, nes dreifuojančiu masalu tingios kuojos nesidomi.
Kita meškerių, kuriomis dabar meškeriojamos iš Kuršmarių į tykias įlankas dreifuojančios kuojos, ypatybė – maži kabliukai. Iš vienos pusės 18-16 numerio kabliukų naudojimą lemia nedideli masalai – ant kabliuko veriamas „sumuštinis“, susidedantis iš vienos musės ir dviejų uodo trūklio lervų, o iš kitos – tingiai kimbančių žuvų įtarumas. Stambesnį kabliuką juos iškart pajunta ir palieka masalą ramybėje, o tada jį užpuola ir nugnaibo dyglės.
 |
| Kuojos viliojamos „sumuštiniais“, susidedančiais iš musės ir trūklio lervų |
Kadangi musės lervos – gležni masalai, būtina, kad kabliukai būtų ypač aštrūs. Be to, aštriais kabliukais patikimiau pakertama žuvis. Dauguma meškeriotojų kuojas ir karšius vilioja ne vienu dviem kabliukais. Jie prie valo tvirtinami skirtingo ilgio pavadėliais, tad viena masalo porcija guli ant dugno, o kita plūduriuoja 10-20 cm atstumu nuo jo. Krantinės, nuo kurios meškeriojama, aukštis – maždaug 2 m, todėl būtina turėti graibštą, nes keliant kuoją iš vandens meškere, mažytis kabliukas dažnai ištrūksta žuviai iš lūpos ir laimikis pūkšteli atgal į vandenį.
Uostamiesčio meškeriotojų teigimu, per 5-6 val galima sumeškerioti 10-12 kuojų ir karšiokų. Kuojas šiuo metu labai vertina didstinčių gaudymui nuo ledo besirengiantys meškeriotojai, todėl superka jas iš kuojų gaudytojų. Teigiama, kad kuojų žuviena kvepia ypatingu aromatu, viliojančiu stintas.
