Žūklės laimikis „Facebook“ tinkle
Operatyvi paieška
Kai oro temperatūra gerokai nukrenta, prasideda pirmosios šalnos ir stiprokų vėjų sukeltos bangos, kaip gigantiška maišyklė jūros vandenį iš gelmių kelia į paviršių, nėra paprasta aptikti menkių susitelkimo vietas, kurios dabar pasislinko tolėliau nuo kranto, nors gelmė tuose jūros plotuose nėra įspūdinga – 30-50 m. Meškeriojimo jūroje eksperto Anatolijaus Šidlausko teigimu, naršyti jūros gelmes atsitiktinės paieškos metodu dabar netikslinga – menkės telkiasi ten, kur aptinka daugiausiai grobio. Tos vietos Baltijos priekrantėje meškeriotojams pakankamai gerai žinomos, tačiau žuvys vietoje nebūna ir per parą gali numigruoti didelius atstumus. Todėl patartina, rengiantis išvykai į jūrą, iš anksto aptarti meškeriojimo planą, remiantis operatyvia informacija iš žūklaviečių. Tokią informaciją turi tik tie ekipažai, kurie dažnai išplaukia į jūrą ir turi gerą paieškos aparatūrą. Baltijos priekrantėje ties Lietuva, menkių pagausėjo, tačiau būriuose dominuoja vidutinio dydžio žuvys, o stambių menkių – 3-4 kg – pasitaiko rečiau. Normalus užkimbančių menkių svoris – maždaug kilogramas. Ekspertai prognozuoja, kad šio rudens sezonas bus neprastas, remiantis paskutinių išvykų rezultatais. Žinoma, gali sutrukdyti audringas oras, jei dažnai kartosis stipraus vėjo periodai, tačiau visada yra viltis, kad orai bus palankūs ir neatsilieps žuvų kibimui. Tačiau ir po audringų dienų, turint gerą paieškos aparatūrą, menkes galima sėkmingai aptikti, jei turi pakankamai patirties numanyti, kokioje gelmėje ir kuriuose jūros rajonuose jos tuo metu telkiasi.
Masalų įvairovė
Menkės dabar aktyviai matinasi, nes reikia pasirengti žiemojimui, ir sukinėjasi aplink bretlingių tuntus. Tad menkės šiuo metų laiku meškeriojamos tradiciniais pilkeriais, kurie kombinuojami su kabliukų, ant kurių užvertos žuvelių, moliuskų arba vėžiagyvių imitacijos, girliandomis. Paprastai tai – guminukai, kurių spalvinė gama labai įvairi, tačiau ne vienerių metų patirtis rodo, kad sėkmingi – melsvi, žalsvi, gelsvi masalai. Kitas dalykas, ką masalai turi imituoti? „Meškeriotojo“ žurnalo ekspertų teigimu, dažniausiai menkes vilioja galvakojų moliuskų imitacijos ir stambūs kirmėlės tipo guminukai. Masalų dydis apskritai yra labai svarbus parametras – smulkių masalų, kuriais vasarą buvo meškeriojama priekrantėje, naudoti nepatartina. Matyt, stambesni masalai geriau matomi. Ypač, kai oras apsiniaukęs. Tokiomis dienomis taipogi patartina naudoti ryškesnius masalus, tačiau lazdos perlenkti nederėtų. Žinoma, nuspėti, kokios spalvos masalai bus tinkamiausi gaudyti menkes, sunku, nes meškeriojimas jūroje priklauso ne tik nuo dėsningumų, bet ir nuo atsitiktinumų. Kad ir kokiu tobulu echolotu būtų aprūpintas laivas, tačiau žuvų susitelkimo vietas padedantis nustatyti prietaisas negali suteikti kitos labai svarbios informacijos – parodyti, ką menkės medžioja tame jūros kvadrate, kuris pasirinktas žūklei, o svarbiausia, kokios spalvos menkių grobis.
Mažesnė masė –geresnis žaismas
Klasikinis menkių meškeriojimo masalas rudenį – pilkeris, kuris idealiai tinka dreifui, nes greitai pasiekia priedugnę. Paprastai meškeriotojai naudojasi tradiciniais pilkeriais – šiek tiek išlenktais „Solvkroken“ tipo modeliais, imituojančiais bretlingius. Toks pilkeris puikiai sklendžia priekrantėje, tačiau šis masalas turi vieną ypatybę: jei laivo dreifo greitis gana nemažas, šie pilkeriai palaipsniui ima kilti nuo dugno į aukštesnius vandens sluoksnius, kur menkių pasitaiko mažiau. Masalas, kad jį geriausiai aptiktų menkės, turi sklęsti 3-4 m atstumu nuo dugno. Paprastai meškeriotojai situaciją, kad masalas neatsiplėštų nuo priedugnės, kompensuoja masalo mase: jei įprastomis sąlygomis meškerioti 40 m gelmėje optimali pilkerio masė – 120-150 g, tai, laivui greitai dreifuojant, užmetami 200-300 g pilkeriai. Tačiau tokių masalų žaismas palyginti nedidelėje gelmėje, kurioje Baltijoje gaudomos menkės, daug prastesnis nei lengvesnių versijų. Todėl reikėtų žinoti, kad galimybę tinkamai plukdyti masalą priedugnėje, sudėtingesnėmis oro sąlygomis, galima užtikrinti nebūtinai nebūtinai didinant pilkerių masę. Tiesiog galima parinkti tinkamesnį tokioms sąlygoms pilkerį. Štai labai nežymiai išlenktas „Silda“ tipo pilkeris, būdamas tokios pat masės, kaip ir „klumpėmis“ praminti pilkeriai, puikiausiai sklęs priedugnėje. Antra, dabar atsirado naujas pilkerių tipas, vadinamieji „speedjig“ masalai, kurie taip pat, būdami lengvesni, greitai grimzta ir sklendžia priedugnėje. Na, o jei dreifas labai greitas, reikia naudoti visiškai neišlenktus pilkerius, kurių svorio centras – stambioje masalo galvoje. Jie sminga į gelmę praktiškai vertikaliai, o laivo dreifas jiems suteikia pakankamą žaismą ir ramiu oru gana nejudrus pilkeris puikiai imituoja priedugnėje atsidūrusią žuvelę.
Keiskite masalus
Meškeriojant menkes, svarbiausia yra rasti optimalų tą dieną masalą, todėl reikia neapsiriboti vienu dviem masalais, o išbandyti seriją įvairių spalvų ir konstrukcijos pilkerių. Taip pat patartina keisti ne tik pilkerius, bet ir masalų montažus. Patyrusių meškeriotojų žodžiais, pirmiausia tikslinga nugramzdinti į gelmę silkutę imituojantį žydrai plieninės spalvos pilkerį, kadangi strimėlės ir bretlingiai šiuo metų laiku – mėgstamas menkių grobis. Jei kibimai reti ar visiškai nekimba, reikia keisti masalą ir siūlyti menkėms sidabraspalvius, o apsiniaukusiu oru netgi oranžinės spalvos pilkerius, suporuotus su įvairių spalvų masalų girliandomis. Beje, apniukusiu oru, labai veiksmingas masalas gali būti klasikinė masalų girlianda, susidedanti iš trijų kabliukų ilgais koteliais, apvilktų ryškiai raudono plastiko vamzdeliais, imituojančiais krevetes. Nereikėtų pamiršti ir vis labiau populiarėjančių stambių guminukų, kurie naudojami užverti ant didelių galvakablių. Tokie masalai, mano nuomone, tinkamesni ramesniu oru, nes jų dreifas – gana horizontalus. Ypač tokių, kurie kurie užveriami ant pasagos formos, žuvies galvą imituojančio galvakablio.
