Spigina į akis
Jei bandysite analizuoti nesėkmės priežastis, stereotipines versijas reikia palikti nuošalyje ir įsigilinti į kitus faktorius, lemiančius sterkų aktyvumą. Tas, kuris nepatingės perversti kelerių metų meškeriojimo temomis rašančių žurnalų komplektus ir išanalizuoti nuosavą archyvą, pamatys, kad dauguma puikių laimikių užfiksuoti saulėtu oru. Kodėl sterkai aktyviai kimba saulėtomis dienomis? Juk teoriškai šios žuvys – prieblandos zonos gyventojos, ir ryški šviesa žlibina jas. Šis dėsningumas perša išvadą, kad stiklaakių aktyvumą įtakoja ne tik meteorologiniai bet ir kiti faktoriai.
Ichtiologai patvirtina nuomonę, kad sterkai – ypač jautriai į šviesą reaguojančios žuvys. Nuolat medžiojančių palei dugną sterkų akyse – daug guanino, fermento padedančio matyti tamsoje. Todėl, kai danguje nė debesėlio, o vandens paviršius kaip veidrodis, sterkai tampa inertiški ir tūno užuolandose pačiose giliausiose vietose, nes saulės spinduliai pasiekia prieblandos zoną. Stiklaakiai patiria tą patį ką ir mes, kai į akis spigina saulė. Tokiomis dienomis sterkai medžioja trumpai – rytą ir vėlai vakare, kai saulės aktyvumas sumažėja, o kartais ir visai nesimaitina.
Aktyvumo periodai
Sterkų pranašumas akivaizdus prastoko apšvietimo sąlygomis, kai jie mato geriau už savo aukas ir gali priartėti prie masalinės žuvelės bei pastverti ją, kol toji dar neatsikvošėjo. Todėl ūkanotomis dienomis sterkai medžioja aktyviau, gerai mato savo grobį ir dažnai kibimas, kad ir su pertrūkiais trunka visą dieną. Kai debesuota su pragiedruliais sterkų kibimas kaprizingas, nes nuolat kinta apšvietimas. Gelmėje būna tai labai tamsu, tai viskas nušvinta. Tad galimi keli kibimo pliūpsniai per dieną.
Na, o kodėl dažnai pasitaiko, kad net tuose vandens telkiniuose, kur vidutinė gelmė – 3-4 m sterkai nuo ryto iki pusiaudienio stveria vos ne visus masalus, kurie jiems pasiūlomi, o paskui po valandinės pertraukos beatodairiškai kimba iki vakaro? Tokia pat situacija dažnai susiklosto saulėtu oru giliuose vandens telkiniuose. Kauno mariose dažnai būna, kad sterkai saulėtu oru aktyviai medžioja giliausiose duburiuose, kurie yra buvusios Nemuno vagos vietoje. Kad šią situaciją galima būtų pavadinti išimtimi, pernelyg dažnai ji pasitaiko. Vadinasi, reikia atsižvelgti ne tik į atmosferinius, bet ir į kitus faktorius. Vienas jų – vandens skaidrumas.
Pirmą kartą atkreipiau dėmesį į nesuderinamą iš pirmo žvilgsnio su realia praktika atvejį 2008 m, gaudydamas sterkus Rumunijoje – danguje nė debesėlio, o 0,5m – 4m gelmėje sterkai kimba kaip įerzinti vilkai. Kadangi tarp sterkų pasitaikydavo kas antras ešerys, tad jau iš tolo bandydavau įžiūrėti, gal kartais užkibo rekordinis dryžuotašonis? Deja, vanduo buvo toks drumstas, kad matomumas jame – 10-15 cm. Tada pirmą kartą pagalvojau, kad saulė turi pliekste plieksti, jog sterkai tokiame vandenyje ką nors įžiūrėtų. Šią nedrąsią mano prielaidą patvirtino susiklosčiusi po pietų meteorologinė situacija – vos dangus apniuko ir ėmė krapnoti lietutis, sterkų kibimas ėmė silpti. Antra, jie reagavo tik į absoliučiai baltus guminukus, kurie tokiame drumstame vandenyje matomi geriausiai.
Paskui tą patį efektą pastebėjau meškeriodamas sterkus Dysnų ir Dysnykščio ežeruose. Žinoma, iškart kyla klausimas, kodėl saulėtomis dienomis sterkai puikiausiai kimba gelmėje, nors oro slėgis staigiai pasikeičia? Tokiomis dienomis į skaidrų ir gilų vandens telkinių prieblandos zoną prasismelkia pakankamai saulės spindulių ir ten atsiranda optimalios medžioklės sąlygos, kuriomis stiklaakiai tuoj pat pasinaudoja. Kad yra būtent taip patvirtina, vadinamasis „tilto“ efektas. Saulėtomis dienomis po tiltais – šešėlio zona ir sterkai čia kimba, nors likusioje upės akvatorijoje – štilis. Tokiu oru po Nemuno tiltu Prienuose vienintelė vieta, kur kimba sterkai. Skaidriuose, bet negiliuose vandens telkiniuose, kurių vidutinis gylis – iki 6 m, apšvietimo efektą susilpnina vėjas. Vos vanduo pradeda drumstis ir kyla bangelės, kurios trukdo saulės spinduliams skverbtis į gelmę, sterkų kibimas aktyvėja.
Tad drumstuose vandens telkiniuose giedras oras aktyvina sterkų kibimą, o skaidriuose slopina. Tačiau didelėje gelmėje didesnis apšvietimas sukuria sterkams palankias sąlygas. Antra, sterkų kibimui tikrai daro įtaką oro kaita, tačiau ne kintantis slėgis, o į vandenį prasiskverbiantis spindulių kiekis. Todėl, jei pasirinksi vandens telkinį, atsižvelgdamas į santykį giedra -debesuota – apniukę:vandens skaidrumas visada padidinsi savo šansus sugauti sterką.
