Neįprastas skersmuo
Devynis kartus iš dešimties muselininkas ritės rankenėlę tikrai suka, kai reikia paprasčiausiai suvynioti valą, kuris, nesusipažinusiems su museline, iš tikrųjų labiau primena virvelę skalbiniams džiauti, o ne vieną svarbiausių muselinės meškerės sąrangos elementų. Kita vertus, panašumas į skalbinių virvelę apgaulingas, ir gali pasirodyti, kad, meškeriojant tokiu storu ir apčiuopiamu valu, negali kilti ypatingų problemų, jei apdairiai laikysi jį toliau nuo ugnies, karštų puodų ir rūkančių kolegų. Tačiau muselinės valas gali tapti erzinančiu faktoriumi, jei jo rinkės smuks nuo ritės, užmetant masalą, ar valas garankščiuosis patiestas ant vandens. Įdomiausia, kad taip gali atsitikti dėl paprasčiausios smulkmenos – užteks valą, ruošiant meškerę gaudymui, verti į žiedus, apeinant specialią atramą, jungiančią korpuso dalis ir esančią ties ritės tvirtinimo kojele arba kiek aukščiau jos, ir valas taps nepaklusnus.
Pagalbinis valas
Kad meškerioti museline būtų komfortiška ir lengva, ritė turi būti tinkamai „užtaisyta“. Ką tai reiškia? Pati paprasčiausia versija – tiesiog užvynioti muselinės valą ant ritės, tačiau ją iš karto reikia atmesti. Muselinių meškerių valai – stori ir masyvūs, kad jais galima būtų be svarelio užmesti praktiškai besvorį masalą. Todėl šie valai negaminami šimtmetriniai – jų ilgis svyruoja nuo 21 iki 27 m, o tokios atkarpos dažnai nepakanka, jei masalą reikia nuplukdyti toli.
Antra, dvidešimtmetrinio valo gali būti maža, jei užkibs stambus laimikis. Muselininkas turi tik vieną galimybę nuilsinti trofėjinę žuvį – prilaikydamas ritės būgnelį delnu ir maksimaliai užveržęs stabdį, leisti priešininkui vynioti nuo ritės valą. Todėl po pagrindiniu valu visada pavyniojamas pagalbinis, kuris vadinamas anglišku terminu „backing line“. Paprastai tai – pintas 0,30-0,40 mm skersmens valas. Pagalbinis valas užvyniojamas ant ritės tiesiogiai nuo pakuotės. Geriausia tai daryti dviese – pagalbininkas laiko ant pieštuko užvertą pakuotės ritę, o muselinės šeimininkas tarp nykščio ir smiliaus leisdamas valą, tolygiai užpildo juo būgnelį. Visada iškyla klausimas, kiek reikia užvynioti pagalbinio valo? Tinkamiausias variantas – tiek, kiek telpa. Tiesa, jei ritės valo būgnelį pripildysite iki sijonėlio viršaus, gali kilti keblumų. Užteks neatidžiai suvynioti valą ir jis ims kliūti už ritės korpuso atramų. Tokia trintis gali pažeisti pagrindinio valo apvalkalą. Tad patartina valo būgnelį pripildyti taip, kad iki sijonėlio krašto liktų 3-4 mm.
Čia kyla kitas klausimas – kaip atmatuoti tiek pagalbinio valo, kad būgnelis būtų neperpildytas ir ne pustuštis. Galima vadovautis intuicija, tačiau tai netikslus metodas. Praktiškesnė versija – iš pradžių užvynioti pagrindinį valą, o ant viršaus – tiek pagalbinio, kad liktų reikiamas tarpas iki ritės sijonėlio krašto. Tada nuvyniojate ir pagrindinį, ir pagalbinį valą ant kitos ritės, pritvirtinate pagalbinį valą ir suvyniojate viską vėl ant reikiamos ritės. Tai ypač patogu padaryti, jei turite ritę su atsarginiu valo būgneliu. Iš pradžių užvynioji pagrindinį valą ir su juo sujungtą pagalbinio atkarpą ant atsarginio būgnelio, o paskui pervynioji ant pagrindinio ir turi tinkamai „užtaisytą“ ritę.
Nelygios proporcijos
Nors kiekvienas muselininkas gali labai demokratiškai traktuoti pagrindinio ir pagalbinio muselinės meškerės valų ilgių santykį, tačiau ekspertai vis dėlto pateikia orientacinę šių dydžių formulę, kuri išreiškiama dėmenų 30+60 reikšmėmis. Dažniausiai naudojami konusiniai muselinės valai, kurie ženklinami abreviatūra DT („Double Taper“-angl.), kurių skersmuo nuo vidurio į abi puses plonėja. Beveik tokie pat populiarūs valai – torpedos, kurie ženklinami abreviatūra WF („Weight Forward“ – angl.). Šių valų skersmuo plonėja tik į vieną pusę. Plonėjanti valo atkarpa prasideda žemiau torpedos – pastebimai storesnės 1-2 m ilgio valo atkarpos, kuri įkomponuojama į pirmąjį valo penkiametrį ir kuri turi nemažą masę.
Sunkiasvorė atkarpa staigiu mostu iššaunama kaip artilerijos sviedinys ir nuskraidina valą tiksliau ir toliau nei klasikinis DT valas. Antra, torpeda suteikia galimybę komfortiškai meškerioti museline, kai pučia stiprus vėjas ir kito tipo valais masalai užmetami su didele paklaida. WF valas užima būgnelyje mažiau vietos nei DT valas, todėl lieka daugiau vietos pagalbiniam valui.
Kol meškeriojama 3-6 klasės valais, kurie skirti upėtakių ir kiršlių gaudymui mažose ir vidutinėse upėse, tol pagalbinio valo ilgis – antraeilis dydis, tačiau, kai prireikia lašišų, šlakių, salačių ar lydekų gaudymo įrankio – 7-10 ar net 12 klasės muselinės, pagalbinis valas tampa svarbiu muselinės sąrangos elementu. Užkibusi stambi lašiša, puola pasroviui ir be didelių pastangų gali nuvynioti 20 m valo, o tai reiškia, kad visas pagrindinis valas atsidurs vandenyje, todėl ekspertai mano, jog būtina turėti mažiausiai 60 m ilgio pagalbinio valo atsargą, nes kitaip meškeriotojas atsiduria aklavietėje – žuvis tol lenks meškerę, kol trūks pavadėlis arba pasaitėlis. Tokiai valo atsargai sutalpinti reikalingos didesnės “LARGE ARBOR“ tipo ritės, nes stambioms žuvims gaudyti naudojamas storesnis pagalbinis valas, galintis atlaikyti mažiausiai 26 kg apkrovą.
Silpna vieta
Kai užkibusi žuvis išvynioja muselinės valą ir ateina eilė padirbėti pagalbiniam, pastarasis įsitempia kaip styga, ir viršutinės vijos pjaute įsipjauna į apatinių tarpelius. Todėl ekspertai pabrėžia, jog nepatartina naudoti plonesnio nei 0,20 mm skersmens pagalbinio valo, nes, pvz., plonesnio skersmens „Fire Line“ pintuko vijos taip „susipresuoja“, kad reikia plėšti valą iš būgnelio, norint jį nuvynioti. Jei valas „susipresuos“, atsidursite tokioje pat situacijoje, kokioje būtumėte, nenaudodamas pagalbinio valo.
Kitas svarbus momentas – pagrindinio ir pagalbinio valo jungtis. Galima įsigyti valą, kuris suporuotas su pagalbiniu ir sujungtas specialiomis kilpelėmis, tačiau toks komplektas ne visada atitinka valo būgnelio talpą. Tad dažniausiai tenka ritės „užtaisą“ komponuoti patiems ir pasirūpinti garantuota pagrindinio ir pagalbinio valo jungtimi. Geriausias variantas, mano manymu, „adatos“ mazgas, kuris labai kompaktiškas ir puikiai slysta per valo žiedus. Jei ant mazgo užmausite silikoninį vamzdelį, trintis dar labiau sumažės. Kai valai sujungti, belieka tik užvynioti juos ant ritės. Kaip jau minėta tam nereikia jokių ypatingų sąlygų – svarbu, kad pagalbinis valas būtų suvyniotas lygiai, o pagrindinis be menkiausio įtempimo. Jei pagrindinis valas bus nors kiek užvyniojant susuktas, masalas ne šiaip lėks ne ten kur reikia, o jį bus neįmanoma užmesti
