Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Žūklavietės. Neaplenkime mažų vandens telkinių (1)

Niekas iš važiuojančių pro Ambraziškes link Molėtų nekreipia dėmesio į nedidelį tvenkinuką, telkšantį įlomyje tarp kalvų, todėl praėjusią savaitę, atvykę į šią vietovę, gerokai nustebom, kai vietinis meškeriotojas pasiūlė tame nuošaliame vandens telkinyje pameškerioti karosus.
 Karosus geriausia jaukinti reikia netoli kranto esančiame vandens augalų neužgožtame plote
Karosus geriausia jaukinti netoli kranto esančiame vandens augalų neužgožtame plote.

TAPK ŽŪKLĖS DRAUGU FACEBOOK TINKLE.

Pasiūlymas buvo nelauktas, bet labai intriguojantis. Todėl su kolega daug nedvejoję sutikome, nes oras buvo palankus tokiai išvykai – dulkė šiltas lietutis.

Vandenžolių tankmėje

Dabar – puikus metas vilioti tvenkiniuose karosus ir lynus, tačiau dauguma tokių vandens telkinių taip užžėlė, kad sunku rasti vandenžolių neužgožtą vandens plotelį, todėl dažnai tenka meškerioti pačiose neparankiausiose vietose. Minėtas tvenkinys – ne išimtis, todėl po apžiūros supratome, kad vienintelė išeitis – arba toli užmesti masalą, nes tvenkinio viduryje tyvuliuoja atviro vandens plotas, arba prisivilioti karosus arčiau pakrantės, o tiksliau – prie užmesto masalo. Ir vienu, ir kitu atveju reikia laikytis tam tikros taktikos. Kiek ji veiksminga, kiek ne, galėsite spręsti perskaitę šią ataskaitą apie karosų meškeriojimą mažame vandens telkinyje.

Tvenkinio dugną visur dengia „samanų“ kilimas, todėl  mes, kaip ir dauguma meškeriotojų tokiais atvejais, pasirinkome plūdines meškeres. Dugninės montažas, traukiamas sunkaus svarelio ar šėryklės prasmenga “kilime” ir žuvys masalų neaptinka arba aptinka atsitiktinai. Plūdinė – kitas reikalas, mat galima nustatyti tokią masalo grimzlę, kad jis pakibtų kaip suspensijos lašelis 1-2 cm atstumu nuo dugno. Tada jis žuvims yra ne tik puikiai prieinamas, bet ir gerai matomas. Mūsų išvykos prie tvenkinio vadovas pasakė, kad palei dugną plūduriuojantis gardus kąsnis žuvims kelia mažiau įtarimų.

Tačiau masalas plūdine meškere užmetamas kelis kartus arčiau nei dugnine meškere, o karosams ir lynams meškerioti tokiuose tvenkiniuose naudojamos lengvos plūdės, kurių keliamoji galia – nuo 2 iki 5 g. Tad ir montažai lengvi, o tai dar labiau sumažina galimybes toli nuo kranto užmesti masalą. Kita vertus, plūdės – nedidelės, todėl net, jei ir užmesi montažą su masalu į tvenkinio vidurį, kibimą kokybiškai stebėti galima tik per žiūroną. Tokio dalyko komfortišku meškeriojimu nepavadinsi. Tad žūklės vieta, į kurią reikia prisivilioti karosus, dažniausiai yra per 5-8 m nuo kranto. Rečiau – per 10-15 m. Pastarosios žūklavietės – tinkamiausios, nes kuo toliau nuo meškeriotojo kimbančios žuvys, tuo ilgiau jų būrys nepajunta įtarimo ir nepasitraukia iš pavojingos vietos. Taip yra todėl, kad tvenkinių gelmė – nedidelė, o vietos, kur užmetamas masalas, gylis dažniausiai neviršija metro.

Tiesiai į vandenžolių atvašyną masalo nemesi, tad reikia išsirinkti atvirą plotelį, kurio paviršiaus negožia augalai. Jei tokios atviros vietos tinkamu atstumu nuo kranto aptikti nepavyks, teks ją susikurti. Nori nenori, o reikės bristi į vandenį ir išpjauti vandenžoles. Stambūs karosai mėgsta gilesnes ežero ar tvenkinio vietas, bet jų užželiančiuose vandens telkiniuose netoli nuo kranto nėra daug. Todėl visiškai pakaks, jei pasirinktoje vietoje gelmė sieks pusmetrį.

Meškerės montažas

Karosų meškeriojimo įrankiai – nesudėtingi, tačiau meškerės montažą, t.y.,  plūdės, svarelių ir pavadėlio su kabliuku išdėstymą bei parametrus pravartu pakoreguoti. Paprastai į tokią išvyką imu dvi vienodas meškeres. Naudoju lengvas keturių metrų bolonijos stiliaus plūdines. Antroji būna neparengta meškeriojimui – tik ritė su valu, pritvirtinta prie meškerykočio. Pirmąją galiu užmesti iš karto, o antroji yra tam, kad, reikalui esant, galėčiau, nusižiūrėjęs į vietinius meškeriotojus arba, matydamas, jog pagrindinis įrankis neatitinka esamų sąlygų, parengti specialiai tai meškeriojimo vietai tinkantį įrankį. Paprastai tokia taktika labai pasiteisina.

Na, o ko reikia nedaryti, jei nori, kad meškerės sąranga tiktų karosams meškerioti. Iš karto ir visam laikui atsisakykite ryškiai nudažytų plūdžių – tinkamiausios tamsiai žalios arba juodos. Galima rinktis jų priešingybę – baltas plūdes. Tinkamiausios – ištįsusio lašo, cigaro arba ovalo formos. Tokios labiau tinka, jei masalą reikia užmesti kiek tolėliau nuo kranto. Žinoma, tinkamiausia visų laikų karosų meškeriojimo plūdė – “žasies plunksna”, tačiau reikia turėti tokių plūdžių, kurios būtų dvigubai trumpesnės už standartines, nes meškeriojama seklioje vietoje.

Čia taip pat nenaudojamos vadinamosios slankiosios plūdės, nes jos yra masyvesnės, su ilgesnėmis antenomis, o svarbiausia užmetamos garsiau pliumpsi. Suprantama, kad prie jauko besibūriuojančias žuvis baidys nereikalingas triukšmas. Kita vertus, slankiosios plūdės tokiose žūklės sąlygose prasčiau signalizuoja apie kibimą nei klasikinės, t.y.nejudamai pritvirtintos prie valo.

Nepamirškite dar vieno mūsų išvykos prie tvenkinio vadovo patarimo, paremto vietinių meškeriotojų patirtimi: meškerės montaže naudojami tik pasendinti, t.y. pajuodę švino šrateliai, nes nauji – blizgūs, todėl jie baido žuvis. Geriausia, kad prie valo būtų tvirtinamas vienas šratelis, tačiau stambių svarelių žuvys taip pat baidosi. Todėl geriausia versija – vienas didesnis ir vienas mažesnis šrateliai, tvirtinami 15-20 cm atstumu nuo plūdės. Kabliukas – tinkamiausias tokio dydžio, kad jo išlinkis būtų ne didesnis už kukurūzo grūdo plotį. Na, o valą reikia rinktis pagal aplinkybes: jei vanduo skaidrus, valas turi būti kuo mažiau pastebimas vandenyje, t.y. 0,10-0,12 mm skersmens ir pilkšvas arba žalsvas, o dar geriau naudoti  pavadėlius iš fluorokarboninio valo, kuris yra beveik nepastebimas net ir skaidriame vandenyje.

Gardūs ir kvapnūs kąsneliai

Neslėpsiu, kad kiekvienas iš mūsų trijulės slapta vylėmės, sumeškerioti kilograminį karosą. Todėl kiekvienas kūrėme savo versijas, kokį masalą panaudoti ir kokį jauką sumaišyti. Tačiau praktikoje viskas pasirodė paprasčiau. Vietinio meškeriotojo teigimu, stambiems karosams vilioti geriausiai tinka stambūs kąsniai, bet ši taisyklė netinka, jei ant kabliuko veriamas sliekas. Tiek didelį,  tiek mažą slieką apninka būrys įvairiausio dydžio karosų. Stambūs karosai šurmulio vengia. Tai tvenkinio aristokratai, kurie atplaukia prie jiems specialiai paruošto stalo. Ambraziškių apylinkėse geriausias karosų masalas – konservuoti kukurūzų grūdai. Dalį jų specialiai išmirkiau saldžiame sirupe, kuris skirtas karpių masalams pagardinti.

Kitas dalykas, kad stambaus karoso kibimą lemia ne tik masalas, bet ir jo patiekimo žuvims būdas. Vietinio meškeriotojo logika tokia: jei versi ant kabiuko po vieną grūdą,  ant kabliuko geluonies patartina pasmeigti musės lervą. Gundyti pačius stambiausius egzempliorius geriausiai tinka kukurūzų grūdų (3-4 vnt.) vėrinukas. Tačiau net ir prie paties apetitiškiausio masalo karosą ar lyną reikia privilioti. Vietiniai žvejai naudoja paprastą, bet veiksmingą būdą: savaitę ar dvi į pasirinktą vietą kasdien beria po kelias saujas jauko ar net nuo pietų atlikusias atliekas, kad plačiašoniai įjunktų atplaukti pasmaguriauti lengvu grobiu. Ilgainiui čia reguliariai pradės lankytis ne tik smulkūs ir vidutiniai, bet ir stambūs karosai, kuriems pasirodžius, smulkmė pasitraukia į šalį. Tačiau tai daryti gali tik šalia tvenkinio gyvenantis meškeriotojas, o mes atvykome savaitgaliui, todėl reikėjo rasti operatyvesnį variantą.

Mums pasisekė, nes oras buvo palankus – apie 26 šilumos, nevėjuota, dulkė protarpiais vasariškas lietutis. Tokiu oru žuvys paprastai gana aktyviai plauko po vandens telkinį, o jų juslė puikiai fiksuoja maisto kvapus. Todėl galima labai veiksmingai panaudoti birų jauką. Jau kelerius metus naudoju „Sensas 3000 Carassin“, todėl dviračio neišradinėjau. Kadangi jauko rekia turėti 1,5-2 kg, į dubenį išberiu dvi standartines pakuotes jauko, pašlakstau, kad brinktų, o per tą laiką pertrinu per sietelį pačios prasčiausios kokią tik įmanoma gauti juodos duonos minkštimo puskepaliuką, kurio trupiniukus kartu su dviem stiklinėmis sėlenų ir dviem konservuotų kukurųzų skardinėmis suberiu į mišinį.

Kai jaukas galutinai išbrinksta, pagardinu mišinį dviem aromatiniais priedais. Kokiais? Tai labai individualus dalykas, todėl geriau jų neminėti, nes jei kas nors panaudos juos nesėkmingai, paskui keiksnos mane, todėl tegu kiekvienas eksperimentuoja pats. Labai svarbu, kad jaukas būtų birus ir puikiai sklistų ne tik ant dugno, bet ir  vandenyje. Toks jaukas sudrumsčia „akyje“ vandenį, o atsiradęs debesėlis kaip magnetas traukia karosus bei lynus. Todėl, jei vanduo tvenkinyje labai skaidrus galima įmaišyti specialaus debesėlius skleidžančio priedo “Mosella Neon”. Debesėlis vilios karosus iš tolo, o nesitraukti skatins kukurūzų grūdų pabiros ant dugno. Nepamirškite, kad vanduo dabar šiltas, aromatai jame sklinda labai greitai, todėl kvapias medžiagas reikia naudoti saikingai.

Bus daugiau

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius