Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nemuno žemupyje pradeda kibti ešeriai, bandantys atgauti jėgas po vestuvinių šokių

 Guminuką ešeriai stveria lygiai taip pat gerai kaip ir slieką
Guminuką ešeriai stveria lygiai taip pat gerai kaip ir slieką
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Pamaryje alyvų žydėjimo meto laukia visi meškeriotojai, nes, išsiskleidus aitriai kvepiantiems žiedynams, Kuršmarėse ir Nemuno žemupyje, bei Minijoje pradeda kibti ešeriai. Ši situacija kartojasi, pasak senųjų pamario žvejų, nuo neatmenamų laikų, nes po neršto ešeriai puola kaip pašėlę medžioti, kad atgautų vestuviniams šokiams išeikvotas jėgas.

Tapk Žūklės draugu FACEBOOK, drąsiai spausk čia.

Ešeriai tada žvejojami ne tik iš laivelių, bet ir nuo kranto visose patogiose vietose, esančiose nuo Klaipėdos uosto vartų iki Ventės rago ir nuo Kopgalio iki Nidos bei Nemune iki Gėgės žiočių ir Minijos žemupyje nuo Sakučių kaimo iki žiočių.

Nusimušė taikiklis

Šiemet beveik visoje Lietuvoje ievos, alyvos ir kaštonai pražydo vienu metu, o tai kelia sumaištį meškeriojimo grafike, nes nusimuša „taikiklis“. Kodėl? Ogi, nerašytas meškeriotojų kalendorius sako, jog šapalai pradedami gaudyti, kai sužydi ievos, ešeriai – alyvoms išskleidus žiedynus, o karšių meškeriojimas prasideda, kai baltais nuometais pasipuošia kaštonų žvakutės. Taip nutinka jau antrą sezoną iš eilės, todėl meškeriotojams, matyt, reikia susitaikyti su padėtimi ir meškerioti tas žuvis, kurių žūklavietės – greičiausiai pasiekiamos.

Na, o alyvų žydėjimas prie Nemuno deltos atšakų, Minijos, Šyšos, Gėgės, Leitės atvedė dešimtis meškeriotojų. Kur dabar tinkamos ešerių meškeriojimo viestos.Tinkamos žūklės vietos –  prie krantinių, užtakiai, žvejų uostelių akvatorijos, kanalai, jungiantys uostelius su mariomis. Visose tose vietose glaudžiasi ešerių tuntai. Po neršto rainiai telkiasi gilesnėse ir ramesnėse vietose, kur jie gali pailsėti ir visada zuja mailiaus būriai.

Traukiama šeimomis

Kai ešeriai kimba, žvejoti traukiama šeimomis. Šturmų švyturio uostelyje, besiglaudžiančiame nuo vėjų už juodalksnių giraitės tarp Ventės rago ir Kintų, savaitgaliais sunku rasti vietos ant krantinės. Iš pirmo žvilgsnio matyti, kad čia susirinkę žvejai priklauso dviem stovykloms – vieni konservatoriai, kurie vilioja ešerius seniausiu pasaulyje masalu – slieku, o kiti – novatoriai, žvejojantys spiningais.
Žūklė spiningu, žinoma, dinamiškesnė ir judresnė. Juoba, kad įmantrių, brangiai kainuojančių masalų, kurie naudojami lydekų ar upėtakių žūklei, nereikia. Šmaikštus  2,7 m ilgio meškerykotis,  ritė, gana greitai vyniojanti valą, ir pats valas, geriausiai pilkšvas arba žalsvas ( 0,20 -0,25 mm skersmens), nes jis beveik nepastebimas drumstame marių vandenyje, tai – viskas, ko reikia.

Parankiausi masalai

Masalai – guminukai, tačiau – patys mažiausi. Ešerių žūklei puikiai tinka žuvelės formos (3 – 4 cm) sidabriniai, geltoni, žalsvi ir rusvi guminukai. Tokiais žvejoja senbuviai, tačiau tai nėra nerašyta taisyklė, todėl patartina drąsiai eksperimentuoti – oranžiniai, salotiniai, violetiniai ir net juodi masalai gali pademonstruoti stebuklus. Eksperimentuoti geriausia tada, kai ešerių kibimas dėl kažkokių priežasčių išsiderina arba rainiai tradicinių spalvų masalus stvarsto atsainiai. Va, tada spalvingi masalai dažniausiai ir praverčia.

Originalus būdas

Kadangi trijų centimetrų guminukas yra beveik besvoris, lygiai kaip nieko nesveria ir trys tokio dydžio guminukai. Tad šio masalo ne tik prieš vėją, bet ir pavėjui neužmesi toliau savo nosies, o žūklės sąlygos dažnai tokios, kad guminukus reikia nuskraidinti ir 50-40 m. Išeitis viena – neišradinėti dviračio, o pasinaudoti sena pamario žvejų patirtimi. Šis žūklės būdas dabar madingai vadinamas „drop-shot“, o jo modifikacija – „split-shot“, bet už šių terminų neslypi jokie ypatingi dalykai. Tokiu metodu ešeriai Kuršmarėse žvejojami nuo tada, kai atsirado pirmosios žvejybos ritės, kuriomis masalą galima buvo užmesti toliau nei per meškerykočio ilgį. Tik prieš penkis dešimtmečius ant kabliukų verdavo raudonus, ypač aitriai kvepiančius sliekus, kurių buvo galima pasikasti vienintelėje vietoje – Lėbartų sąvartyne, o dabar veriami sintetiniai guminukai. Beje, ešeriai mieliau griebia vadinamuosius kvapius guminukus, skleidžiančius įvairius aromatus.

Keli montažai

Prieš žūklę patartina pasidaryti keletą įnagių, kurie susideda iš valo atkarpos, prie kurios  lygiu atstumu vienas nuo kito pririšti 3-4 kabliukai. Jų dydis parenkamas pagal masalų dydį, tačiau pageidautina, kad kabliukų koteliai būtų netrumpi, o ant jų – užkartėlės, neleidžiančios minkštam masalui nusmukti. Įnagių galuose – kilpelės. Į jas galima įverti sukučius arba sukučius su segtukais, kad patogiau būtų tvirtinti juos prie pagrindinio valo.

 Kodėl reikalingi keli tokie įnagiai? Kai ant kabliukų užveriami guminukai, juos keisti nepatartina, nes užkartėlės plėšo masalus. Geriausia turėti kelias versijas su skirtingų spalvų guminukais. Antra, įnagį nesunku prarasti, jei kabliukai užsikabins už kliūties. Įnagis su užvertais ant kabliukų guminukais – vadinamas virtine. Kad ji užmesta nugrimztų, reikalingas svarelis – jį puikiai pakeičia 5- 20 g galvakablis, ant kurio taip pat veriamas guminukas, tačiau žymiai didesnis. Pasitaiko, kad šis guminukas sugundo ypač stambius ešerius arba lydekas.

Tinkamas plukdymas

Kad žūklė sektųsi, reikia tinkamai plukdyti masalus. Kai vėrinys užmetamas, reikia luktelti, kol galvakablis stuktels į dugną. Tada pradedamas vynioti valas, kas 2-3 sek. kilstelint spiningo viršunėlę. Kai meškerykotis suvibruoja, reikia pakirsti. Dažniausiai spiningas po pakirtimo sulinksta, nes ešerys masalą puola godžiai, tačiau traukti laimikį reikia neskubant, nes labai dažnai paeiliui užkimba antras ir trečias ešerys. Tokią virtinę keliant iš vandens kraujas verda nuo adrenalino.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min