Prireiks brezento lopo
Kai ateinate į reikiamą vietą, nedėkite savo nešulių ant smėlio, o pirmiausiai paklokite ant smėlio atsineštą brezento lopą ir futliarus bei krepšius sustatykite ant jo. Kitas svarbus žingsnis – trikojo montažas. Jei manote, kad, kaip ir atvejyje su „feeder“ tipo dugninėmis, pavyks išsiversti su teleskopiniais laikikliais, naudojamais paguldyti dugnines, meškeriojant upėje ar ežere, o tiksliau jais paremti dugnines, kad stovėtų vertikalioje padėtyje, galite gerokai nusivilti. Retai būna, kad pajūryje nepūstų brizas, kuris dažniausiai būna dar ir stiprokas, todėl liaunu teleskopiniu laikikliu paramstytą meškerykotį, jis netruks nuversti. Nė apsižvalgyti nespėsite, brangios ritės vizitas pas meistrą garantuotas. Todėl reikia turėti specialius meškerykočių laikiklius.
Trikojo privalumai
Daug meškeriotojų naudoja vienakojus, giliai įsmeigiamus į smėlį, pajėgiančius atsispirti net stipriems vėjo gūsiams. Dažniausiai tokie laikikliai susideda iš lizdo meškerykočio drūtgaliui atremti ir dvišalio laikiklio meškerykočio strypui įtvirtinti, pritaisytų prie metalinio strypo ar kampainio, kurio galas nusmailintas. Vieno tokio „vienakojo“ ilgis – maždaug pusantro metro, todėl jis telpa ne į kiekvieną futliarą. Kur kas kompaktiškesnis, o ir praktiškesnis – specialus trikojis „Pod Surf“, talpinantis ne mažiau kaip tris stambaus kalibro meškerykočius.
Kuo jis ypatingas? Pirma, kompaktiškumu: transportavimo ilgis – vos 1,20 m, nors išskleisto trikojo „ūgis“ – 2 m. Kad kompaktiškumas – didelis privalumas, manau, komentuoti nereikia, o štai didelio „ūgio“ privalumu įsitikinsite iškart, kai tik pūstelės pirmas stiprėlesnis vėjo gūsis. Šiame trikojyje aukštaūgiai meškerykočiai jaučiasi kaip lopšyje. Priekines trikojo kojas galima praskėsti tiek, kiek reikalinga ir tą padėtį užfiksuoti. Trikojo aukštį taip pat galima reguliuoti. Geriausia meškerykočių pozicija – beveik vertikali, nes kuo statesniu kampu į vandenį sminga valai, tuo mažiau juos užgauna tolydžio į krantą plūstančios bangos. Tada masalai guli toje vietoje, kur užmesti, o kibimas matomas aiškiai.
Erdvus futliaras – praktiškesnis
Kai pučia stiprus vėjas, tokį trikojį galima „inkaru“, susidedančio iš smaigo su sriegiu ir grandinėlės arba plono lyno prisegto prie trikojo kojas jungiančio antgalio prirakinti prie grunto. Tada jo iš kojų neišvers net vėtra. Trikojis, kaip minėta, talpina tris stambaus kalibro dugnines. Geriausia rinktis tokį trikojį, kurio lizdų, į kuriuos atremiami meškerykočių drūtgaliai, ir laikiklių, į kuriuos atremiami meškerykočiai, pasvirimo kampas būtų lengvai reguliuojamas ir užfiksuojamas specialios konstrukcijos veržikliais.
Geriausia rinktis tokį trikojį, kuris supakuotas erdviame futliare, nes tokiame futliare dažniausiai lieka vietos ir meškerykočiams. Be to, trikojis turi būti pagamintas iš korozijai atsparių medžiagų ir absoliučiai nebijoti sūraus vandens. Tad tik tada, kai trikojis sumontuotas ir pastatytas reikiamoje vietoje, patartina imtis dugninių tvarkymo. Kiekvieną surinktą meškerykotį su pritvirtinta rite, reikia iškart statyti į trikojį, kur įrankis nepasiekiamas smėliui.
