Šie pokyčiai, kuriuos lėmė pirmiausiai tokių plėšrūnų, kaip rykliai, liūtai ir vilkai, skaičiaus sumažėjimas, pastebimi tiek vandenynuose, tiek sausumoje, tiek kontinentiniuose vandens telkiniuose. XX a. dėl intensyvios medžioklės pakito plėšriųjų banginių mitybos režimas. Dabar jie, mokslininkų teigimu, medžioja daugiausiai jūrų liūtus ir ruonius, kurių populiacijos pastebimai mažėja, o tai savo ruožtu atsiliepia žuvų populiacijoms.
Tyrinėtojai teigia, kad dabar mūsų planetoje vyksta šeštasis gyvūnų išmirimo ciklas. Skirtingai nei ankstesni šis ciklas tiesiogiai priklauso nuo žmogaus veiklos – žvejybos, medžioklės, intensyvaus derlingų žemių naudojimo ir aplinkos teršimo. Šio ciklo pasekmes sunku prognozuoti, tačiau neabejojama, kad jos bus globalios.
Jau dabar nestinga pavyzdžių, rodančių, kad mokslininkų prognozės pagrįstos. Štai Jutos valstijoje (JAV) žymiai sumažėjus plėšrūnų skaičiui, labai pagausėjo elnių, kurie ėmė daryti pastebimą poveikį aplinkai, nes raguotųjų kaimenėmis reikia daugiau maisto. Brakonieriams Afrikoje naikinant liūtus ir leopardus labai išaugo pavianų, kurie platina žarnyno parazitus bandos. Mūsų krašto vandens telkiniuose taip pat pastebimas plėšriųjų žuvų sumažėjimas, todėl yra nemažai ežerų, kur ypač pagausėjo menkaverčių žuvų. Manoma, kad netikėtas grundalų populiacijos pagausėjimas Baltijoje ir Kuršių mariose taip pat sietinas su ešerių ir sterkų išteklių sumažėjimu.
Tarptautinės aplinkos apsaugos sąjungos duomenimis, per pastaruosius 500 metų išnyko per 800 gyvūnų ir augalų rūšių, o pastaruoju metu 16 928 gyvūnų rūšims gresia toks pat likimas...Todėl šiandien būtina atkurti plėšrųjų žuvų, žinduolių ir paukščių populiacijas, kad nenutrūktų natūralūs gamtos ciklai.
