Dabar populiaru
Publikuota: 2012 rugsėjo 20d. 23:25

Populiariausia meškeriojimo vieta – Danės žiotys (5)

Danės žiotyse ešeriai yra regėję šimtus masalų ir tapę labai išrankiais, todėl juos vilioja nematyti naujoviški guminukai
Danės žiotyse ešeriai yra regėję šimtus masalų ir tapę labai išrankiais, todėl juos vilioja nematyti naujoviški guminukai

Sunku pasakyti kuris įrankis – plūdinė ar spiningas populiaresnis tarp Danės meškeriotojų? Vieną rytą ant krantinės gali išvysti daugiau plūdininkų, o kitą – spiningininkų, tačiau neginčytina viena – svarbiausias vietinių spiningininkų meškeriojimo objektas – ešeriai.

Žūklės naujienos „Facebook“ tinkle

Barometras – ešerių aktyvumas

Kaip uostamiesčio spiningininkai suuodžia, kad Danės žiotyse pasirodė ešerių tuntai, galima tik spėlioti, tačiau ant krantinių iškart pagausėja šio meškeriojimo būdo šalininkų. Ešerių gaudymą esame įpratę įsivaizduoti kaip  dinamišką veiksmą, kurio metu ne vienas kilometras nužingsniuojamas pakrante ar nuplaukiamas per ežero plotus, ieškant ešerių medžioklės vietų. Nieko tokio čia nepamatysite – spiningininkas įsitaiso ant krantinės taip, kad jam būtų patogu užmesti masalą, ir praleidžia ten pat kartais valandą ar net dvi. Iš šono gali pasirodyti, kad niekas nevyksta ir spiningininkas paprasčiausiai kažko lūkuriuoja. Iš dalies tai – teisinga, nes laukiama ešerių aktyvumo pliūpsnio, tačiau ritės rankenėlė sukuma iš lėto ne todėl, kad nėra kur skubėti, o dėl visai kitos priežasties – tai lemia spiningavimo būdas.

Ši ešerių gaudymo taktika ir masalai kitose mūsų krašto vietose naudojami retai, nors daugelyje šalių ji puikiai žinoma ir vadinama “drop-shot”. Versti galima šį terminą įvairiausiai, bet, matyt, arčiausiai tiesos bus tas, kuris vadins šią taktiką “šūviu svareliu”. Kuo ji ypatinga? Pirmiausia – gana neįprastas šiam spiningavimo būdui naudojamas masalas, kuris, tiksliau tariant, yra masalų virtinė, kurios gale – svarelis. Svarelio masė parenkama pagal tai, kaip toli reikia užmesti masalus ir kiek giliai juos reikia gramzdinti. Tokią virtinę lengva toli ir taikliai užmesti. Virtuozas spiningininkas tikra to žodžio prasme gali pataikyti į numatytą tašką.

Svarbiausias “drop-shot” taktikos privalumas – gebėjimas išjudinti vangius ešerius. Vienas dalykas – meškerioti aktyviai grobio ieškančius dryžuotašonius ir visai kitas – snūduriuojančius. Spiningininkas pėdą po pėdos tyrinėja kiekvieną kvadratinį vandens telkinio metrą, ieškodamas ešerių susitelkimo vietos. Todėl ritės rankenėlė ir sukama lėtai, kad masalai kuo ilgiau pabuvotų visuose taškuose, kur gali būriuotis ešeriai. Kuo ilgiau žaismingai viksintys uodegėlėmis guminukai sklęs ešerių panosėje, tuo didesnis šansas, kad dryžuotašoniai pasiduos instinkto šauksmui ir atakuos masalus. Tada, kai ešeriai aktyvūs, masalų virtinė plukdoma greičiau, kartais viduriniuose vandens sluoksniuose ar net paviršiuje, tačiau ir vienu ir kitu atveju ji yra labai stiprus dirgiklis.

Spalva – galvos skausmas

Masalų virtinės komponuojamos dažniausiai iš minkštųjų spiningo masalų-guminukų ir tik labai retais atvejais iš nedidelių blizgių ir muselių. Spiningininkas, gaudantis ešerius Danės žiotyse, paprastai masalinėje turi keliasdešimt skirtingų spalvų, dydžio ir konstrukcijos guminukų. Kas mano, kad tokia įvairovė nebūtina, tas labai klysta. Uostamiesčio meškeriotojas Dainius Kundrotas tikina, kad ešerių apetito permainos dažnesnės nei orų kaita. Iš ryto ešeriai gali azartiškai atakuoti salotinės spalvos guminukus su rausvomis uodegų mentėmis, per pietus – automobilių alyvos spalvos masalus, o vakare – perlamutrinius. Tad naivoka tikėtis, kad ešeriai šiandien taip pat apetitiškai griebs masalus, kuriuos atakavo vakar. Žodžiu, masalo spalva – nuolatinis galvos skausmas.

Žinoma, kiekvienas spiningininkas iš inercijos visada pirmiausiai užmeta tą masalą, kuris buvo sėkmingas praėjusį kartą, tačiau rezultatas dažniausiai būna kitoks. Danės žiotyse ešerius gaudantys spiningininkai operatyviai reaguoja į ešerių reakcijas. Jei ešeriai nesidomi pasiūlytais masalais, iš masalinės traukiami kiti guminukų modeliai. Masalai keičiami, kol kibimų statistika rodo, kad kažkurio modelio ir kažkurios spalvos masalus ešeriai atakuoja dažniau. Jei kibimas silpsta, vėl griebiamasi eksperimentų – ant kabliukų veriami nauji modeliai. Paprastai keičiamas vienas kuris iš virtinės masalų. Jų dažniausiai būna trys, tačiau pasitaiko virtinių ir su dviem, ir su keturiais. Beje, siūlomi ne tik nauji modeliai, bet ir jau bandyti, nes visada yra nemaža tikimybė, kad ešeriai vėl ėmė jais domėtis.

Be jokios abejonės, patyrę spiningininkai nujaučia kokio dydžio ir kokios spalvos guminukus ešeriai atakuoja dažniausiai, esant tam tikroms oro sąlygoms. Masalų spalva ir dydis taip pat priklauso nuo metų laiko, tačiau, jei kas tikisi, išgirsti konkrečių receptų, tas tikriausiai nusivils, išgirdęs, kad Danės spiningininkai vadovaujasi vos keliomis nuostatomis: pavasarį naudojami ryškesni masalai, vasarą sėkmingesni  prislopintų arba “tepalinių” spalvų, o rudenį – balti ir perlamutriniai. Kieviena šių nuostatų turi dešimtis išimčių.

Virtinės ar kinkiniai

Masalų virtines spiningininkai komponuoja dvejopai – vieni kabliukus riša tiesiog prie valo, o kiti – prie valo riša  3-5 cm pavadėlius, o jau prie jų – kabliukus, ant kurių veriami guminukai. Pastaroji versija – populiaresnė, tačiau, turbūt tikslesnis jos pavadinimas – kinkinys. Ši versija tikriausiai populiaresnė todėl, kad guminukų žaismas geriau pasireiškia lėtai plukdant masalus. Kiekvienas spiningininkas turi savo nuomonę, kurie kabliukai geresni virtinėms ir kurie kinkiniams, tačiau abejonių nekelia tai, kad virtinėms tinkamesni kabliukai ilgais koteliais, o kinkiniams – trumpais. Ilgas kotelis leidžia ešeriui geriau apžioti virtinėje plukdomą masalą, o trumpas kinkinio kabliuko kotelis leidžia atsiskleisti išraiškingam masalo žaismui.

Mano nuomone, virtinėms ypač tinka „baitholder“ tipo kabliukai su užkartėlėmis ant kotelių. Jos užtikrina, kad masalai nenusmunka nuo kabliukų nei užmetant virtinę, nei kimbant ešeriui. Kinkiniams labai tinka ypatingai išlenkti „aji“ tipo kabliukai, kadangi jų išlinkis tarp kotelio ir „kaklo“ šiek tiek įlaužtas, todėl guminukai taip pat puikiai laikosi, nors būna pasmeigti tik per priekinę korpuso dalį. Beje, matant, kokius guminukus spiningininkai naudoja virtinėms ir kokius kinkiniams, akivaizdu, jog pirmuoju atveju dažniausiai naudojami miniatiūriniai klasikinio „tvister“ tipo bei žuvytės formos guminukai, o antruoju – inovatyvūs „slendry“ tipo guminukai su virpančiomis uodegėlėmis, kurių forma gali būti dvišakė, priminti unguriuko uodegėlę, o taip pat vėžiukų ir aštuonkojų imitacijos.

Kabliukų dydis priklauso nuo masalų dydžio – kartais ešeriai vaikosi palyginti didelius guminukus – 4-5 cm, tačiau vidurvasarį ir rudenį pasitaiko dienų, kai jiems tinka tik miniatiūriniai – 3-3,5 cm masalai. Suprantama, kad tokie masaliukai nenatūraliai atrodys užverti ant didokų kabliukų, todėl kiekvienas spiningininkas turi virtinių ir kinkinių atsargą. Jos skiriasi kabliukų dydžiu. Paprastai naudojami 12-8 numerio kabliukai. Labai svarbu, kad jie būtų aštrūs, nes aktyvaus kibimo metu ešeriai dažnai atakuoja vienu metu visus masalus.

Dažnai pasitaiko matyti, kaip spiningininkas ištraukia iškart tris ešerius. Jei kabliukai bus atšipę, pasitaikys daug tuščių kibimų. Paprastai daugelį domina klausimas, kiek ešerių galima sugauti? Vietos spiningininkų teigimu, Danės žiotyse aktyviausiai ešeriai medžioja vakarais. Kai jie sukyla vaikyti aukšlių tuntus, galima sugauti ir pusšimtį ešerių, tačiau tokių vakarų pasitaiko ne visada, todėl vidutinis laimikis – perpus mažesnis, bet gali būti ir taip, kad užkibs vos keli. Nekibos priežastis gali būti įvairiausia, tačiau nuspėti ją labai sunku, kaip ir tai, kokios spalvos guminukus ešeriai vaikosi tada, kai užmetate savo masalą.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min