Aptikta srovė prie Antarktidos krantų neria į 3 km gelmę ir pasuka pietinėje Indijos vandenyno dalyje esančio Kergeleno kalnagūbrio link, o čia skyla į keletą rankovių. Nors srovė pavadinta pačia greičiausia iš dabar žinomų, iš tikrųjų įspūdinga jos apimtis, o ne veržlumas: srovės greitis – 20 cm per sek.
Mokslininkai jau seniai spėjo, kad tokia vandenyno srovė egzistuoja, tačiau tik dabar pavyko tai įrodyti. Dvejus metus buvo fiksuojami prietaisų, nuleistų net į puspenkto kilometro gelmę, duomenys. Mokslininkams pavyko ne tik įrodyti savo hipotezę, bet ir gana tiksliai nustatyti, kiek Antarktidoje susidarančio vandens nuteka į šiaurę. Dabar atliekami tyrimai, kurių tikslas nustatyti, kokią įtaką naujoji srovė daro klimatui, žuvų ištekliams.
