Žūklės laimikio paskyra „Facebook“ tinkle (junkis prie kitų žvejų).
Karosai negalvoja užsnūsti
Uostamiesčio meškeriotojo Mariaus Urnikio žodžiais, jis neatsimena sezono, kai vienu metu vėlyvą rudenį gerai kimba karosai ir meškeriojamos stintos. Karosų kibimas pamario upėse ir Kuršių mariose šiemet toks intensyvus, kad daugelis vietinių meškeriotojų atsisakė paprastai spalio pabaigoje įsibėgėjančio tradicinio plekšnių meškeriojimo jūros priekrantėje dugninėmis. Jų nuomone, karosų meškeriojimas – komfortiškesnis, o gaudymas plūdine meškere, kuri naudojama karosų žūklėje, įdomesnis nei sunkiasvore dugnine. Kita vertus, vilioja ir įspūdingi laimikiai, nes šį rudenį kimba ypatingai stambūs karosai. 15 min.lt jau rašė, kad Danėje šį rudenį sugauta sidabrinių karosų, kurių masė viršija du kilogramus. Gyvą karosų meškeriojimo Danėje vaizdą galima pamatyti uostamiesčio entuziastų nufilmuotoje medžiagoje.
Meškeriojimo sezonas susideda iš laikotarpių, kurių metu geriausiai kimba tam tikrų rūšių žuvys, tačiau šiemet tų laikotarpių ribos pastebimai nusitrynė. Pamario ichtiologai mano, kad taip atsitiko dėl palyginti švelnaus rudens, todėl lėtai vėso vanduo, kurio temperatūra – svarbiausias žuvų elgsenos reguliatorius. Paprastai karosų aktyvumas sumažėja, kai vandens temperatūra krenta žemiau 10 laipsnių, tada jie pradeda rinktis į žiemavietes, o vandeniui toliau vėstant, prisnūsta iki pavasario. Kitas karosų elgseną tarpsezoniu lemiantis veiksnys – šviesiosios paros dalies trukmė. Tačiau ir čia šį rudenį – nemažai keistenybių.
 |
| Karosai šiuo metu masalą stveria godžiai kaip ešeriai ir akimirksniu giliai jį įryja |
Salą, kurioje pastatyta Kauno “Žalgirio” arena, nuo miesto skiriančioje Nemuno atšakoje, vietinių meškeriotojų vadinamoje Karmelitų kanalu, sidabriniai karosai staiga pradėjo kibti lapkričio viduryje, kai daugelis jau buvo padžiovę meškeres, tačiau įdomiausia, kad čia stambūs sidabarašonių egzemplioriai pradeda ragauti masalus, po 18 val., kai jau būna gerokai pritemę, o karosai teoriškai turėtų būti tokiu metu neaktyvūs. Kai šis fenomenas buvo pastebėtas, daugelis kauniečių karosų meškerioti išsiruošia po darbo ir mielai keičia pastaruoju metu nusibodusių vienpusiškumu žinių laidų žiūrėjimą į šį smagų laiko praleidimo būdą.
Meškeriojama skirtingais įrankiais
Kauniečiai meškeriotojai teigia, kad dieną karosai taip pat kimba, tačiau žymiai smulkesni. Manoma, kad taip yra todėl, kad šviesiuoju paros metu meškeriojama plūdinėmis, o sutemus – dugninėmis. Uostamiesčio meškeriotojai atvirkščiai – meškerioja tik plūdinėmis ir dieną, ir prietemoje, tačiau stambūs karosai čia gerai kimba jau prašvitus. Paprastai kibimas trunka iki dešimtos ryto, o saulėtomis dienomis – iki pusiaudienio.
Galbūt, kauniečio meškeriotojo Romo Sasnausko žodžiais, meškerioti karosus Nemune dugninė tinka labiau todėl, kad Karmelitų kanale juntama tėkmė, kurios nėra Danės senvagėse, tačiau masalus tiek kauniečiai, tiek klaipėdiečiai meškeriotojai ant kabliukų veria tuos pačius – sliekus, o kabliukų smaigalius paprastai užmaskuoja porele musės lervų. Masalas – vienintelis nepakitęs karosų meškeriojimo šį rudenį ypatumas. Karosai, kaip ir daugelis karpinių žuvų, vėstant vandeniui, pradeda ieškoti sotesnio, lengvai organizmo įsisavinamo maisto, o sliekas ir kiti gyvūninės kilmės masalai kaip tik ir pakliūva į šią kategoriją. Matyt, todėl kartu su karosais kauniečiams pakliūva vienas kitas Nemune reziduojantis 1,5-2 kg karpis. Šie karosų giminaičiai taip pat šį rudenį telkiasi Karmelitų kanale ir neblogai kimba tuo pačiu metu kaip ir sidabrašoniai.
 |
| Vėlyvą rudenį geriausias karosų masalas – sliekas |
Kauniečiai meškeriotojai juokauja, kad ne vienas bandė karosus gaudyti šiltojo metų laiko masalu – konservuotais kukurūzų grūdais, vadovaudamaiesi prielaida, kad šis skanėstas taip pat turėtų dominti užsnūsti žiemos prieangyje nenorinčius karosus, tačiau apsiriko. Tiesa, be laimikio neliko ir eksperimentatoriai, tik laimikis – nelauktas.
Kimba ir kitos karpinės žuvys
Patyrę meškeriotojai lapkritį vadina nuobodžiu mėnesiu, nes plūdine ar dugnine tokiu metų laiku didžiausia tikimybė būdavo sumeškerioti vieną karpinę žuvį – kuoją. Karmelitų kanale kuojų taip pat šiuo metu sugaunama. Tie meškeriotojai, kurie bandė karosams siūlyti kukurūzų grūdus suviliojo šiuo masalu būtent kuojas, nors paprastai rekomenduojama sidabrašones dabar gundyti uodo trūklio lervomis – įprastu šaltojo metų laiko masalu.
 |
| Kukurūzais meškeriotojams šiuo metu dar pavyksta sugundyti šapalus ir meknes |
Kuojos kimba dieną, kol Karmelitų kanalo karosai snūduriuoja. Tačiau įdomiausia, kad kartu su kuojomis Nemune užkimba šapalai ir meknės, pasitaiko net žiobrių. Šapalai ir meknės susigundo įvairiausiais masalais, tačiau šioms žuvims taip pat labiau patinka gyvūninės kilmės masalai.
Tad šis ruduo parodė, kad ne tik kituose kraštuose juntami nusistovėjusių gamtos ciklų pokyčiai, kuriuos, mokslininkų žodžiais, matyt, lemia klimato kaita, o išvada viena – tikriausiai reikia pakoreguoti terminą, kada padžiaunamos atviro vandens sezonu naudojamos meškeres.
