TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Ruonių ir žvejų priešprieša jūroje: kas ką įveiks?

Pilkųjų ruonių veisimosi kolonija – patelės su jaunikliais.
V.Survilienės nuotr. / Pilkųjų ruonių veisimosi kolonija – patelės su jaunikliais.
Šaltinis: 15min
0
A A

Klaipėdos universitete trečiadienį Lietuvos gamtos fondo specialistai rengia seminarą „Žvejų ir pilkųjų ruonių konfliktas Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse: priežastys, pasekmės ir sprendimo būdai“. Seminare patirtimi dalinsis ir mokslininkai iš Estijos, Suomijos ir Švedijos, kur ruonių populiacija – gausesnė.

Žūklės naujienos tinkle „Facebook“.

2013 m. Lietuvos pakrantėje rasta rekordiškai daug negyvų pilkųjų ruonių. Stokojant informacijos apie šių žinduolių apsilankymą Lietuvos pakrantėje, dėl ruonių žūčių neretai kaltinami Lietuvos žvejai.

Sugyventi žvejams ir ruoniams – sunku

Žvejams ir ruoniams sugyventi ir pasidalinti laimikiu sudėtinga visame pasaulyje, o Baltijos jūroje ši problema itin aktuali, nes ruonių čia nuolat daugėja.

Žuvies iš žvejų tinklų neretai paskanauja ne tik jauni nepatyrę ruoniukai ar lengvo grobio ieškantys tingūs ruoniai – dėl intensyvios žvejybos ir Baltijos užterštumo visiems ruoniams tampa vis sunkiau prasimaitinti. Daug jaunų nepatyrusių ruoniukų pražūsta įsipainioję į tinklus.

T.Areškevičiaus nuotr./Pilkųjų ruonių puotos likučiai rasti žvejų tinkluose.
T.Areškevičiaus nuotr./Pilkųjų ruonių puotos likučiai rasti žvejų tinkluose.

Ruoniai ištraukia ir apdrasko tinkluose įstrigusią žuvį, atbaido ją nuo tinklų, suplėšo tinklus, sudrasko gaudykles ir paleidžia jose esantį laimikį.

Žvejai patiria didelių nuostolių ne tik dėl prarastos žuvies, bet ir dėl sugadintos įrangos. Siekiant sumažinti žvejų nuostolius, Suomijoje ir Švedijoje, kur šių žinduolių daugiausia, žvejams išduodamos licencijos, suteikiančios teisę medžioti aplink tinklus besisukiojančius ruonius.

Manoma, kad būtent iš šių šalių atplaukę sužeisti ar srovių atplukdyti negyvi ruoniai buvo rasti Lietuvos pakrantėje.

Analizuos migracijos kelius

Seminare į klausimus, kas gena ruonius prie Lietuvos pakrančių, ir kokią grėsmę ruoniai kelia žvejų laimikiui, atsakys Lietuvos, Estijos, Švedijos bei Suomijos mokslininkai, valstybinių ir visuomeninių organizacijų atstovai, gamtosaugininkai ir žvejai.

Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Vaida Survilienė seminaro metu pristatys Lietuvos priekrantės žvejų apklausos rezultatus: kokią žalą patiria dėl ruonių patiria žvejai, kokių kompensacijų tikisi iš valstybės.

Ne vieną dešimtmetį pilkuosius ruonius tyrinėjantis Ivaras Jüssis  iš Estijos pristatys šių žinduolių paplitimą ir būklę Baltijos jūroje, galimas migracijos į pietinę Baltiją priežastis.

V.Survilienės nuotr./Atjunkytas pilkojo ruonio jauniklis mokosi plaukti ir savarankiškai prasimaitinti.
V.Survilienės nuotr./Atjunkytas pilkojo ruonio jauniklis mokosi plaukti ir savarankiškai prasimaitinti.

Anita Storm iš Suomijos, aktyviai dalyvaujanti sprendžiant pilkųjų ruonių ir žvejų konfliktą Suomijoje, supažindins su valstybinių ir visuomeninių organizacijų, žvejų vaidmeniu konflikte.

Swenas Gunnaras Lunnerydas iš Švedijos universiteto, dalyvaujantis „ruoniams atsparios" žvejybos įrangos kūrime ir tobulinime, pristatys modifikuotas gaudykles, garsines ir elektrines ruonių atbaidymo priemones, aptars šių priemonių įsigijimo kompensacijų klausimą.

Žvejai kviečiami dalyvauti seminaro diskusijose ir išsakyti savo nuomonę – kokios prevencinės ir žalos kompensavimo priemonės jiems būtų tinkamos.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Dakaras 2018

Parašykite atsiliepimą apie 15min