ŽŪKLĖ „Facebook“ tinkle (junkis ir tu)
Trūkčiojantis ritmas
Vos juntamas vėjelis pamažu plukdo valtį per veidrodinį įlankos paviršių. Pro skaidrų vandenį net be poliarizuotų akinių nesunku įžiūrėti tamsiai žalių augalų kilimą, dengiantį dugną. Cigaro formos „stick bait“ tipo masalas nutūpia už poros dešimčių metrų nuo valties ir po pirmojo bandomojo trūktelėjimo čiuožia į šoną nuo nusileidimo vietos. Visai kaip pasibaidžiusi grėsmingai artėjančio lydekos šešėlio žuvelė. Kitas trūktelėjimas priverčia masalą šliuožti priešinga kryptimi, trečias priverčia skuosti vėl į kitą šoną, tačiau nustoju sekti, kur pasuks masalas po eilinio truktelėjimo, nes matau, kaip už poros metrų nuo besiblaškančios žuvelės imitacijos vandens paviršius pastebimai susikuproja ir link nieko nenujaučiančios „aukos“ veržliai ima artėti palaipsniui kylanti banga.
Nieko nėra nuostabesnio už šią akimirką, skiriančią spiningininką nuo žaibiškos plėšrūnės atakos. Matai tai, kas paprastai paslėpta nuo spiningininko akių, kai lydeka atakuoja masalą gelmėje. Dabar svarbu nepaskubėti ir instinktyviai nepakirsti anksčiau laiko, nors taip norėsis tai padaryti, kai vanduo sprogs lyg išsiveržęs vulkanas, purslų debesyje paslėpdamas masalą. Valas įsitempia, tačiau lydeka, galingu šuoliu įsukusi kelių metrų skersmens verpetą, dar nesugriebė tvirtai masalo. Valas virpa, nes plėšrūnė karštligiškai žiaumoja grobį. Tik po kelių sekundžių ranka valas ima skrosti vandenį į šoną nuo atakos taško, vadinasi, lydeka jau pasiryžo nebesiskirti su laimikiu. Va, dabar tas momentas, kai reikia ryžtingai pakirsti. Vanduo vėl sprogsta lyg kas būtų po vandeniu detonavęs dar vieną giluminę bombą. Valas dabar jau zvimbia lyg pertempta styga. Prasideda dvikova, kurios baigtį nuspėti neįmanoma.
Aktyvumo pliūpsniai
Tinkamiausias metas vilioti lydekas vandens paviršiumi plukdomais masalais – ryto valandos ir tykios pavakarės. “Topwater“ klasės masalai, naudojami tokiam spiningavimui, tada labiausiai pastebimi, o jų keliamas efektas – toli juntamas. Šių masalų veiksmingumą užtikrina specialūs efektai – triukšmas, purslai, verpetai ir sūkuriai, kuriuos jie kelia vandens paviršiuje. Tokie piruetai lydekai yra signalas, kad netoliese kažkas blaškosi, o blaškymasis liudija, jog toks grobis neteko orientacijos, kažko išsigando ir dabar beatodairiškai bando pasprukti, o gal net tampomas agonijos konvulsijų.
Kai lydeka priartėja prie „aukos“ tiek, kad gali ją ne tik justi bei girdėti, bet ir matyti, jos instinktus dar labiau pakursto tai, jog besiblaškantis objektas kuriam laikui nurimsta ir plūduriuoja lyg visiškai netekęs jėgų. Todėl plukdant tokius masalus labai svarbu suteikti jiems žaismą, primenantį bejėgį grobį. Galite paviršiumi šliuožiantį masalą plukdyti šuoliukų serijomis, pavieniais šuoliukais ar tiesiog kurį laiką vilkti link savęs, tačiau į bet kokią masalo animaciją būtina įterpti pauzes. Jos kaip niekas kitas erzina plėšrūnus ir tikra to žodžio prasme paskatina beatodairiškoms atakoms.
Tai supratau, kai pirmą kartą naudojau „topwater“ klasės masalą – klasikinį purslių. Visą pusdienį stropiai plukdžiau jį šuoliukų serijomis, tačiau absoliučiai nerezultatyviai. Kažkuriuo momentu, ar norėdamas pataisyti valą, nelygiai susiklojusį ant valo vediklio ar paprasčiausiai tvirčiau suimdamas spiningą, palikau purslių kurį laiką plūduriuoti ramybės būsenoje, ir nustėrau iš nuostabos, kai masalas dingo verpete.
Pavadėlio būtinumas
Tas pirmasis kartas buvo pamokantis ne tik todėl, jog parodė, kokios svarbios yra pauzės, bet ir todėl, kad tą kartą praradau masalą. Lydeka „topwater“ masalus atakuoja plačiai išsižiojusi, tad valas pakliūva tarp aštrių žandikaulių. Jei spininguojate be pavadėlio, su masalu dažniausiai galite iš anksto atsisveikinti.
Todėl, gaudant pursliais (poper – angl.) ar šlepsiais (crawler- angl.) lydekas, būtinas jų dantims atsparus pavadėlis. Parinkti tinkamą pavadėlį nėra paprasta, nes plieniniai pavadėliai kelia daug nepatogumų, o antra jie stori ir gerai matomi vandens paviršiuje, tačiau dabar, kai atsirado pavadėliai (0,60-0,80 m skersmens) iš atsparaus įpjovimams fluorkarbono valo, kuris vandenyje beveik nematomas, keblumus galima pamiršti kaip blogą sapną.
Trumpas ir stangrokas
Kai nutariau išbandyti spiningavimą „topwater“ masalais, naudojau klasikinius įvairaus šmaikštumo ir stangrumo spiningus. Jau po pirmų bandymų tapo aišku, kad mano naudojami 2,70 m spiningai – pernelyg ilgi. Tada įsigijau 2,10 m ilgio spiningą, tačiau paaiškėjo, jog išsirinkau netinkamą. Spiningininkas pasirodė pernelyg liaunas. Jei rinksitės spiningą tokių masalų plukdymui, reikia vadovautis nesudėtinga formule: 10-15 g nedideliems „topwater“ masalams plukdyti tinkamiausias meškerykotis, kuriuo svaidomi 10-40 g masalai, 20-40 g masalams – reikalingas stangresnis (30-60g), dar masyvesniems pursliams plukdyti geriausiai tiks stangrus meškerykotis, kuriuo užmetami 40-80 g masalai. Sunkesnių „topwater“ masalų kol kas nenaudoju. Dabar dažnai perskaitau rekomendacijų, kad topwater masalams plukdyti tinkamiausi spiningai, su kuriais derinamos inercinės ritės – „multai“, tačiau nė kiek ne prasčiau galima spininguoti klasikiniais spiningais su neinercinėmis ritėmis. Žinoma, jei turėsite galimybę, rinkitės pirmąjį variantą, nes jis, mano galva, pranašesnis. Tačiau svarbiausia, kad meškerykotis būtų reikiamo stangrumo – tada daug geriau valdysite masalus ir daug užtikrinčiau pakirsite kimbančią lydeką. Na, o optimalus spiningo ilgis, leidžiantis suteikti pursliui ar šlepsiui tinkamą žaismą – 1,80- 2.00 m.
Tinkamiausios vietos
„Topwater“ masalais lydekas vilioti galima visoje ežero priekrantėje. Net ir ten, kur gelmė viršija 4 metrus, nes rudenį lydekos aktyvios ir mielai kyla iš gelmės pastverti patikusį masalą. Tačiau tinkamiausiomis vietomis laikau tokias vietas, kur dugnas apžėlęs vandens augalija, užtikrinančia lydekoms idealią maskuotę, o gelmė – iki 2 m. Tokiose vietose lydekos jaučiasi labai komfortiškai ir iškart atsiliepia, kai akiratyje pasirodo triukšmingas purslius. Topwater masalai tinkami spininguoti ne tik klasikinėse vietose – aš niekada nepraleidžiu progos juos panaudoti ten, kur kiti masalai paprasčiausiai bejėgiai. Tokios vietos plyti ten, kur pilna šiekštų, kur vandens augalija kyla beveik iki vandens paviršiaus, o taip pat seklumose, rudenį kaip magnetas viliojančiose lydekas.
