Dabar populiaru
Publikuota: 2012 vasario 28d. 07:00

Seniausias sargelio tipas poledinei žūklei

 Seniausias iš žinomų sargelių dabar retas, bet galima įsigyti „šerno šerio“ modifikaciją, pagamintą iš lankstaus plastiko gijos, visiškai atstojančią natūralią medžiagą, naudotą gaminti tokius sargelius
Seniausias iš žinomų sargelių dabar retas, bet galima įsigyti „šerno šerio“ modifikaciją, pagamintą iš lankstaus plastiko gijos, visiškai atstojančią natūralią medžiagą, naudotą gaminti tokius sargelius

Sargelis – turbūt labiausiai tobulinamas poledinio meškeriojimo reikmuo – sukurta daugybė modelių, turinčių įvairiausią paskirtį, bet kasmet atsiranda naujų. Dauguma sargelių atlieka dvejopą funkciją – signalizuoja apie kibimą ir suteikia masalui žaismą, provokuojantį žuvį kibti.

Žūklės draugai renkasi čia.

Tokie sargeliai naudojami meškeriojant avižėlėmis, kuriomis žuvys viliojamos gyvūninės kilmės masalais – uodo trūklio lervomis, šoniplaukomis, kinivarpomis, kiečio kandies lervomis, tačiau šiandien mažai kas žino iš kokios medžiagos buvo padarytas pirmasis sargelis meškeriojimui avižėlėmis?

Kai poledinės žūklės arsenale daugiau kaip prieš pusę amžiaus atsirado inovatyvus masalas – avižėlė, sujungęs kabliuką ir svarelį, prireikė ir naujoviško kibimo signalizatoriaus, nes tradicinė plūdė pasirodė netinkama žvejoti avižėlėmis. Meškeriotojai – labai išradingi ir netruko sugalvoti naujovišką kibimo signalizatorių, kuris buvo pavadintas sargeliu. Tokio signalizatoriaus konstrukcijoje svarbiausia dalis – elastingas strypelis, kurio gale – žiedelis arba kilpelė, per kurią pervertas valas. Kimbanti žuvis timpteli valą, o elastingas strypelis iškart sureaguoja ir linkteli. Meškeriotojas, tai matydamas, pakerta žuvį, kol ji dar nenutempė nuo kabliuko masalo.

Seniausio tipo sargeliai žieminėms meškerėms buvo gaminami iš vadinamojo šerno šerio, kuris pagal sargelių gamybos kanonus turėjo būti išpeštas iš stambaus kuilio keteros. Sunku pasakyti, kiek tame yra tiesos, o kiek išmonės, tačiau gyvulinės kilmės šerys tikrai buvo naudojamas tokiems sargeliams daryti. Dabar sargeliai iš „šerno šerio“ reti, tačiau ir šiandien subtiliausią avižėles žaismą užtikrina būtent šio tipo sargeliai. Manoma, kad jie pranoksta net ir patį naujausią sargelių tipą – sargelius iš specialaus plastiko. Teigiama, kad „šerno šeriu“ galima išgauti tokius avižėles virpesius, kurie išveda iš kantrybės kiekvieną ešerį. Šių sargelių trūkumas – ribota gelmė, kurioje jie efektingai šokdina masalus. Tinkamiausi jie sekliose vietose, pageidautina, kad gelmė neviršytų 2 metrų.

Sargeliai iš „šerno šerio“ dabar gaminami iš natūralią medžiagą atstojančių sintetinio pluošto strypelių. Todėl dabar tokį sargelį galima pagaminti kokio tik pageidaujama ilgio. Tai labai svarbu, nes šie sargeliai labai jautrūs ir puikiai fiksuoja kibimą, o ilgi sargeliai raiškiau perteikia atsargios, nemėgstančios aktyviai judančių masalų žuvies kibimą. Todėl dažniausiai šio tipo sargeliai naudojami gaudyti karšius: avižėlė guldoma ant dugno arba kabo virš jo 0,5-1 cm atstumu.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min