Dabar populiaru
Publikuota: 2012 balandžio 22d. 17:54

Valas su masyvia šerdimi

Pintas valas su masyvia alavo šerdimi puikiai atstoja įvairių tipų svarelius ir net masalų gramzdinimo įtaisus, kai būtina, kad masalo žaismas būtų kiek galima natūralesnis
Pintas valas su masyvia alavo šerdimi puikiai atstoja įvairių tipų svarelius ir net masalų gramzdinimo įtaisus, kai būtina, kad masalo žaismas būtų kiek galima natūralesnis

Kai į velkiavimo praktiką ėmė skverbtis pintas valas, spiningininkai atsidūrė prieš alternatyvą: kas geriau – vienagyslis tradicinis ar pintas?

Žūklės draugai renkasi čia.

Debatai šiuo klausimu kartais pasiekia tokį aukštą laipsnį, kad nė kiek nenusileidžia kandidantų į prezidentus kalbų patosui. Paskutinį kartą „širšių“ lizdą pakiršino fluorokarbono valų invazija, kurios pasekmė – vėl ūgtelėję vienagyslių valų reitingai. Tačiau keista, kad šiame fone beveik nepastebėtas liko „Leadcore“ tipo valų debiutas, nors būtent jie pilniausiai atitinka šiuolaikinio velkiavimo standartus.

Pliusai ir minusai

Pastarąjį dešimtmetį pinti valai kasmet atkovodavo tam tikrą dalį „protų“ iš velkiautojų gretų, o priežastis – labai paprasta. Pintas valas – absoliučiai neelastingas, todėl tarp spiningo meškerykočio ir masalo nuolat būna „kietas“ kontaktas, leidžiantis tiksliai fiksuoti visas masalo plukdymo subtilybes ir pirmiausiai – ne tik matyti, bet ir gana tiksliai skirti masalo kontaktus su kimbančia žuvimi nuo kontaktų su kliuviniais. Trečia, pintu valu, užtikrinančiu kietą kontaktą su masalu, žymiai veiksmingiau pakertama kimbanti žuvis. Ne visiems spiningininkams šis pliusų rinkinukas – pakankamas argumentas atsisakyti vienagyslio valo, tačiau labai svarbu tai, kad pintą valą galima naudoti mažesnio skersmens, nei vienagyslį, nes pirmasis kelis kartus tvirtesnis. Pavyzdžiui, populiariausio skersmens 0,18-0,23 mm skersmens pintas valas susidoroja su 12-15 kg apkrova, o tokio pat skersmens vienagyslis – nuo 4 iki 5,5 kg.

Deja, šis privalumas nublanksta dėl pinto valo bėjėgiškumo, kai jis susiduria su dreisenų ar kitų moliuskų kriauklėmis. Aštri kriauklių briauna lengvai lyg pūkelį nurėžia pinto valo giją. Beje, pintą valą „kerpa“ kaip vilną bet kokie aštrūs ar abrazyviniai paviršiai. Jie ne tokie atsparūs trinčiai. Todėl dažniausiai tenka naudoti duetą: pintas valas + plieninis pavadėlis. Dar geriau – titaninis pavadėlis, kuris visiškai nesideformuoja, išlieka tiesus kaip styga ir kuris yra labai tvirtas, todėl galima naudoti mažesnio skersmens pavadėlius.

Vienagyslis valas šių minusų neturi, tačiau jis žymiai storesnis už tokio pat tvirtumo pintą valą, o tai reiškia, kad, naudojant vienagyslį valą, sunkiau gramzdinti masalus, ypač kompaktinius voblerius, kurie labai jautrūs kiekvienam pašaliniam efektui. Antra, vienagyslis valas – gana sunkus. Kas atsitinka? Kai vobleris paneria į užprogramuotą jo konstrukcijos ypatumais gelmę, vienagyslis valas dėl savo masės gimzti nenustoja ir po kurio laiko jis tampa ne tiese, jungiančia masalą ir spiningo viršūnėlę, o sinusoide. Suprantama, jog kontaktas su kimbančia žuvimi tampa prastesnis, o pakirtimas ne toks veiksmingas.

Kontroliuojamas plukdymas

Diskusija apie pintų ir vienagyslių valų pliusus ir minusus iškart prityla, kai pradedama svarstyti, koks būdas ar metodas geriausiai tinka nugramzdinti voblerį į reikiamą gelmę. Paprasčiausia išeitis – speciali gervė „Downrigger“ su masyviu svambalu, tačiau šis metodas, kaip ir masalų nardinimas diskiniais nardikliais „Deep Diver“ tinka ne visada,pvz., jei akvatorija palyginti negili (iki 2 m). Tirolio lazdelė, papildomi gramzdai – šios veiksmingos priemonės tinka taip pat ne visada, nes skaidriame vandenyje labai krinta į akis. Tačiau pažymėtina, kad visi minėti būdai nesiderina su ne tik mini klasės, bet dauguma kompaktinių voblerių. Čia į areną išeina „Ledacor“ tipo pinti valai.

Kas yra „Leadcor“? Tai pintas valas su lankstaus metalo, dažniausiai alavo šerdimi. Kaip ir klasikinis pintas valas „Leadcore“ numegztas iš kokybiško mikropluošto, yra beveik toks pat elastingas, kaip ir standartinis „Sufix“ pintas valas, ir lengvai suvyniojamas tiek ant neinercinės ritės, tiek ant „multo“ valo būgnelio. Svarbausia „Leadcore“ savybė – gana didelė masė. Tad šis valas gana greitai grimzta. Paprastai „Leadcor“ naudojamas ne vientisas, o tik jo atkarpos, kurios įterpiamos į spiningo montažą. Kadangi kiekviena „Sufix Leadcore“ 10 m atkarpa susideda iš 10 trumpesnių skirtingų spalvų atkarpų, labai lengva parinkti atkarpą, kuri būtų tokios pat spalvos kaip ir pagrindinis valas bei pavadėlis. Toliau daroma taip: atkerpama reikiamo ilgio „Leadcore“ atkarpa, kurios masė atitiktų masalo svorį arba konkrečios žūklavietės sąlygas.

Masalas, kuris paprastai būna vobleris arba guminukas, turi grimzti gana natūraliai, o ne skęsti kaip kirvis. „Ledacore“ sujungiamas su pagrindiniu valu, o kitame jo atkarpos gale – su vienagyslio ar fluorokarboninio valo pavadžiu, kurio ilgis priklauso masalo dydžio ir gaudomų žuvų rūšies (reikalui esant prie pavadžio jungiamas plieninis, o dar geriau – titaninis pavadėlis).Toks montažas tinka ne tik velkiauti, bet ir plukdyti spiningu užmetamus masalus. Svarbiausia, kad gramzdas neišsiskiria iš montažo. Pagal šią schemą sumontuotais montažais sterkus gaudo per 90 proc. amerikiečių spiningininkų.

Toliašaudis montažas

„Du viename“ tipo pintus sunkiasvorius valus įvertino ne tik spiningininkai, bet ir jūrinėmis „surf“ kalibro dugninėmis priekrantės žuvis gaudantys meškeriotojai. Žinoma, jų naudojamuose montažuose neišsiverčiama be šimtgraminių svarelių, o „Leadcor“ valas juose atlieka kitokį vaidmenį. „Leadcore“ – ideali medžiaga pagaminti toliašaudį montažą.

Šuolaikinio jūrinės dugninės montažo schema – tokia: prie pinto 0,12-0,16 mm skersmens valo tvirtinama 7-10 m storo vienagyslio valo (0,7-0,8 mm) atkarpa, o prie jos segamas montažas su kabliukais ir gramzdu. Palyginti sunki vienagyslio valo atkarpa angliškai vadinama „schockleader“, o lietuviškai ją tinkamiausia vadinti „torpeda“ pagal analogiją su muselinių meškerių WF tipo valais, kurių galuose esanti dalis – storesnė ir sunkesnė, todėl tokiu valu net prieš vėją galima žymiai toliau ir taikliau užmesti masalą. Vienagyslio valo atkarpa atlieka tokį pat vaidmenį kaip ir muselinio valo torpeda: ji įgyja didelę inerciją ir kartu svareliu lekia toliau, o plonesnis pintas valas, nusivyniodamas nuo valo būgnelio, mažiau gesina jos skrydį į tolį.

Prancūzijos ir Portugalijos paplūdimiuose meškeriojantys dugnininkai pradėjo vienagyslį valą „surf“ tipo montažuose keisti „Leadcore“ pinto valo panašaus ilgio atkarpomis. Tokie montažai – tikra to žodžio prasme toliašaudžiai. Ekspertai teigia, kad jais, naudojant tokios pat masės svarelį, masalą galima užmesti  20-25 proc. toliau. Tačiau tai ne vienintelis montažo su „Leadcore“ privalumas – sunkoka valo atkarpa stabiliau guli ant dugno, o bangų mūša neridena masalų link kranto.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie 15min