Atsainus įsitikinimas
Tuos, kurie parduotuvėje renkasi pirmąją muselinę, dažnai nustebina atsaini pardavėjo pozicija: esą, prioritetas – meškerykotis, o ritė tiks pati paprasčiausia, nes ši meškerės įrangos dalis – ne daugiau kaip valo ir vadinamojo ilginamojo šniūro (backing line – angl.) talpykla. Pardavėjo išskaičiavimas paprastas: svarbu, kad klientas įsigytų brangesnį meškerykotį, o tai padaryti jį tikrai paskatins galimybė sutaupyti ritės sąskaita. Todėl daugelis pradedančiųjų muselininkų pirmąją ritę įsigyja už 60-80 litų. Žinoma, tokia ritė gana skurdžiai atrodo suderinta su solidžiu meškerykočiu, tačiau pardavėjas savo pasiekė – jei klientas „užkibs“ už šio meškeriojimo būdo ir po serijos išvykų meškerioti perkrims subtilybes, tai įsigis ir tobulesnę ritę, kuri kainuos jau triženklę sumą.
Funkcijos ir praktika
Pasitaiko net tokių atvejų, kai muselinei meškerei pritaikoma pigi ritė skirta palaidynei, tikintis, kad pirmajai praktikai tokio įrankio pakaks. Niekas neginčija, kad negalima išsiversti su paprasta rite, tačiau su nepritaikyta muselinės meškerės valui rite tikrai meškeriojant patirsite keblumų. Nemaloniausias – nuolat smunkančios nuo ritės valo rinkės, kurias tenka užvynioti ant būgnelio iš naujo. Po poros valandų tokio knebinėjimosi imama ne juokais erzintis, nes reikia galvoti, kaip tinkamai užmesti masalą, o ne rūpintis ritės kaprizais. Muselinės ritės korpusas taip, kad jo viršuje ir apačioje, o dažnai ir šonuose yra valą prilaikantys ir neleidžiantys rinkėms nusmukti sienelių fragmentai. Na, o kaip yra su pigiais muselinių modeliais? Ar tikrai pagrįstai mokamos triženklės ir keturženklės sumos už premium ir liukso klasės modelius? Praktikuojant aktyviau labai greitai paaiškės, kokias funkcijas turi atlikti muselinės ritė.
Kol meškeriojama nedidelėse upėse, kur žuvų masė retai viršija 500 g, pilnai pakanka, kad ritė atliktų valo talpyklos funkcijas, nes laimikiui ištraukti pakanka meškerykočio gebėjimo gerinti žuvies šuolius. Visai kita situacija, kai didesnėse akvatorijose susiduriama su rimtais priešininkais – salačiais, šapalais, o ypač su lydekomis ir lašišomis. Tada staiga paaiškėja, kad archajiškos išvaizdos „ratukai“ privalo turėti valo nuslydimo mechanizmą kaip kad – neinercinės ritės. Skirtumas tik tas, kad muselinės ritėje – tai klasikinis frikcinis stabdys, kurio apkrovą galima reguliuoti. Pigiose ritėse montuojama primityvi terkšlė tokio stabdžio neatstoja. Antra, ji labai triukšminga ir iki minimumo sumažina meškeriojimo komfortą. Tačiau tarp pigių ir ypač ekonominės klasės muselinių ričių – dar vienas esminis skirtumas: patikimumo lygis. Kitaip tariant, patikimumas – antroji svarbiausioji ritės funkcija.
Aštuoniukės efektas
Nesileidžiant į ilgas kalbas, konstatuoju, kad ekonominės klasės ritės dažniausiai gaminamos iš plastiko arba štampuojamos iš palyginti pigios skardos. Muselinės ritės šerdis – ašis, ant kurios tvirtinamas valo būgnelis. Plastiko ar skardos korpusuose įtvirtintos pigių ričių ašys gana greitai išklimba. Kas tada vyksta? Pasireiškia vadinamasis „aštuoniukės“ efektas – valo būgnelis sukasi, brėždamas išorinę aštuoniukę, ir liečia tai korpusą, tai išsikiša už jo, o į atsiradusį tarp korpuso ir valo būgnelio tarpelį nuolat įstringa valas, kai patraukimu vyniojamas nuo būgnelio. Lygiai taip pat jis įstringa ir kitu, tik nemalonesniu atveju, kai reikia greitai suvynioti valą. Dėl šio efekto dažnai paleidžiami trofėjiniai laimikiai. Premium ir liukso klasės muselinių ričių korpusai tekinami iš monolitinio aviacinio aliuminio (labai lengvo) ruošinių arba iš specialių lydinių, o šios medžiagos nesideformuoja, netrupa nuo smūgio į akmenis. Jų korpusuose įtvirtintos didelio skersmens ašys valo būgneliams. Valo būgneliai sukonstruoti su „sijonėliais“, kurie apgaubia ritės korpuso briauną ir pašalina bet kokią tikimybę, kad valas įstrigs tarp korpuso ir būgnelio.
Klasifikacijos subtilybės
Šiuolaikinės muselinių meškerių ritės skirstomos į tris tipus: 1) retro stiliaus ritės, kurių sandara – tokia pat inovatyvi, o išvaizda kopijuoja XVIII-XIX a. gaminius; 2) klasikinės, kurių skersmuo palyginti nedidelis, išvaizda susiformavo Xxa., o valo būgneliai – gilūs; 3) LARGE ARBOR, kurių skersmuo – maždaug 30 proc. didesnis, o valo būgneliai – „seklūs“. Pirmųjų dviejų tipų ritės daugeliui žinomos, o štai LARGE ARBOR (LA) tipo mažiau žinomos. LA ritės pavadinimą gavo dėl valo būgnelio konstrukcijos, kuri buvo sumanyta tam, kad muselininkas galėtų spėriai suvynioti valą, jei to reikalauja aplinkybės. Tokių ričių valo būgnelis užpildomas tik ligi pusės. Kita pusė – nenaudojama. Tokia ritė greičiau vynioja valą todėl, kad jis gula didelėmis rinkėmis, beveik lygiomis pačios ritės perimetrui. Premium ir liukso klasės ritėse įmontuoti frikciniai stabdžiai su hermetiškais guoliais ir reguliavimo mechanizmais. Visos šių mechanizmų detalės – labai tikslios ir užtikrina sklandžią valo būgnelio eigą. Primenu, kad gamintojai nurodo, kokios klasės valui skirta ritė. Tai svarbu todėl, kad valo būgnelio talpa apskaičiuota būtent konkrečios klasės valui, kurį suvyniojus iki būgnelio krašto lieka maždaug 0,5 cm tarpelis. Štai dėl tokių, iš pirmo žvilgsnio nepastebimų subtilybių už aukštos klasės muselinių rites mokame gamintojų diktuojamą kainą.
