Žūklė „Facebook“ tinkle (junkis ir tu)
Žuvys – ties lieptais
Šiemet vanduo ežeruose vėsta gana lėtai, o šiltesni nei paprastai orai palaikė aukštesnę nei būdinga tokiam metų laikui vandens temperatūrą ežeruose ir tvenkiniuose. Vajuonyje ežero meškeriotojų žiniomis, praėjusį savaitgalį ties lieptais galima buvo meškerioti ne tik kuojas, bet ir aukšles, tačiau karšiai priekrantėje jau nebekimba. Turėdamas šią informaciją, nuvykau prie Siesarties, kur pagal susitarimą su čia stovinčios sodybos šeimininkais galiu naudotis lieptu, nutiestu per atabradą iki šlaito, už kurio prasideda gelmė.
Čia masalas nugrimzta maždaug į trijų metrų gelmę. Joje plyti minkštute, neaukšta vandens augalija nukloti plotai, kurie idealiai tinka maskuotis įvairių rūšių žuvims, todėl čia visada šmirinėja stambios kuojos. Maždaug spalio viduryje pastebėjau, kad sumažėjo mailiaus, zujančio aplink liepto polius, o svarbiausia jis ėmė laikytis palei pat dugną. Toks ženklas rodė, kad ruduo ima rimčiau rodyti savo teises, todėl priešpaskutinį spalio savaitgalį norėjau išnaudoti, galbūt, paskutinę šio sezono progą lengva plūdine pameškerioti kuojų ir tuo pačiu įsitikinti, kad žuvys dar būruojasi ties priekrante ir yra nesunkiai pasiekiamos.
Be jauko neišsiversi
Norint sėkmingai meškerioti kuojas, reikia kažkuo jas sudominti ir privilioti į tą vietą, kur numatei užmesti masalą. Geriausias prievilas – patrauklus jaukas, kurio smulkios dalelės pakibs vandens storymėje ir kaip magnetas pritrauks į šią zoną aukšles, o stambesnės ūkanotu šleifu drieksis priedugnėje, pabirs kaip šerkšnas ant vandens augalijos ir taps susidomėjimo objektu kuojoms, plakiams, o gal privilios net lynus ir karšius, nes šios žuvys vis dar neblogai kimba. Tinkamam jauko mišiniui paruošti reikia turėti įvairių produktų – džiūvėsių, maltos duonos, traiškytų grūdų, konservuotų kukurūzų, smulkinto biskvito, aromatizatorių ir dar daugelio smulkmenų. Gaila, jei visos šios gėrybės pražus veltui, o taip gali atsitikti, jei, priešingai jūsų prielaidai, vanduo jau atvėso tiek, kad žuvys pasitraukė iš priekrantės.
Labai abejotina, kad net ir tuo atveju, jei duburiai, kuriuose susitelkė žuvys, yra šalia priekrantės, jos susivilios jauko aromatu ir palikusios saugią priebėgą, plauks į priekrantę, kuri, atvėsus orams, tampa lydekų medžioklės zona. Tad iš pradžių patartina pasitikrinti, ar kuojos, aukšlės, plakiai vis dar kursuoja ties lieptu? Padaryti tai gana nesunku – reikalinga plūdinė meškerė, kuri yra pagrindinis žuvų gaudymo priekrantėje įrankis, ir kelių rūšių masalų – sliekų, musės lervų, kukurūzų grūdų ar virtų perlinių kruopų. Užmeskite meškerę su turimais masalais paeiliui, kol kažkuriuo susidomės žuvys. Slieku greičiausiai pavyks suvilioti ešerį ar kuoją, kukurūzo grūdu – karšį ar plakį, musės lerva – aukšlę. Jei per ketvirtį valandos užkibs pirmoji žuvis, taps aišku, kad žuvys vis dar laikosi priekrantėje. Taip atsitiko ir praėjusį savaitgalį – maždaug po dešimties minučių užkibo sprindinė kuoja. Vadinasi, žuvys nepasitraukė ir galima imtis jaukinimo procedūros.
Birus jaukas
Ežeruose privilioti žuvis į plotus, kur dugnas apžėlęs vandens augalija, man geriausiai pavyksta tokiu jauku, kurio dalelės pakimba vandenyje 1-2 m gelmėje. Ir tik dalis nusėda ant dugno. Kad jaukas pasižymėtų tokiomis savybėmis, jo mišinys turi būti nelipnus. Iš tokio mišinio lipdant jauko rutulius reikia juos suspausti tiek, kad nesubyrėtų ranka užmetant gana didelį atstumą, tačiau grimzdami jie turi sukilti į kelis gabaliukus, o paskui suirti, nepasiekę dugno. Tai įmanoma tik tada, kai jauko mišinys purus. Pakanka į jauką, kurio pagrindas – malti džiūvėsiai, puikiai susiklijuojantys išbrinkę, įmaišyti 20-30 proc. kurmiarausio žemės ir reikiamas efektas bus pasiektas.
Galima ir kita versija: norint, kad jaukas greitai suirtų, jį galima maišyti su žvyru arba smėliu. Jauko mišinį ruošiant, reikia atsižvelgti ne tik į gaudomų žuvų rūšį, bet ir į jų dydį. Kam sočiu jauku vilioti smulkmę? Pakaks mišinio iš smulkių dalelių. Tačiau tada tikėtis rimto laimikio neverta. Stambias žuvis galima privilioti tik sočiu jauku. Žodžiu, neišsprendžiama dilema. Bet išeitis labai paprasta – naudokite jauko mišinį, skirtą nestambioms žuvims. Jei užkibs stambus egzempliorius, visada galima bus užmaišyti dar vieną kubiliuką jauko, šį kartą skirto stambioms žuvims, ir nugramzdinti jį nedidelėmis porcijomi, nes triukšmingai pliumpsintys į vandenį dideli jauko rutuliai gali išbaidyti žuvis.
Tinkama plūdė
Jei žuvis dar galima prisišaukti vasariniu jauku, tai reikia ir masalą naudoti vasarinį – cukraus sirupe konservuotus kukurūzų grūdus. Jų, beje, reikia šiek tiek įmaišyti į jauką, tada nuo dugno rankiojantys grūdus karšiai ar kuojos nežiūrės įtariai ir į kukurūzo grūdą, užvertą ant kabliuko. Tačiau kukurūzo grūdą gudragalvės kuojos sugeba žaibiškai nutempti nuo kabliuko, todėl labai svarbu, kad plūdės grimzlė būtų idealiai subalansuota. Tik tada ji tinkamai signalizuos, kad kimba žuvis.
Paprastai rudenį oras vėjuotas, tad vandens paviršių, šiaušia bangelė. Tokioje situacijoje ypač tinkama yra „Windbeater“ tipo plūdė, su plona antena, kurią vainikuoja stambus, ryškiai raudonas bumbulas. Plūdės korpusas turi būti nugrimzdęs į vandenį iki pat antenos pagrindo, tada ji stabiliai laikysis ant bangelių ir iškart niuktels arba paners, jei žuvis pastvers masalą. Štai masalas vėl užmestas, tačiau ne aklai, o į tą vietą, kur nugrimzdo aštuoni jauko rutuliai. Plūdė pamažu dreifuoja, bet neilgai. Ji lyg atsimušusi į kliūtį stabteli, paskui nežymiai niukteli, vėl sustingsta ir staigiai neria. Pakertu ir netrukus graibšte spurda stambi kuoja. Taigi žuvys kol kas kimba priekrantėje, prie lieptų, tačiau jau giliau, o paskutinis spalio savaitgalis žada būti vėsus, laukiama šalnų, todėl situacija gali pasikeisti – žuvys pasitrauks dar giliau.
