Nėra galimybių
Teoriškai vientisi spiningai pagal minėta parametrą lyg ir turėtų atsilošti kelis taškus savo naudai, nes vientisą strypą galima modeliuoti žymiai subtiliau. Bet jau taip dar visai neseniai buvo skelbiama. Kaip tokį dalyką galima pajausti daiktiškai, apčiuopiamai? Variantas vienas – reikia išbandyti realioje žūklėje analogiško modelio sudurtinį ir neišardomą meškerykotį.
Deja, tokių galimybių mūsų spiningininkai praktiškai neturi, nes parduotuvėse sudurtinių ir vientisų spiningų analogų nerasi. O ir kas imsis importuoti ir vienokius, ir kitokius, jei, atvirai kalbant, vientisi spiningai mūsų krašte nėra populiarūs.
Tačiau ir be lauko bandymų galima daryti tam tikras išvadas. Šiandien spiningų konstravimas ir dizainas yra pasiekę tokį aukštą lygį, kad daugelis spiningininkų, kuriems teko bandyti kelioninius spiningus, susidedančius iš 3-4 dalių jau spėjo pamiršti, kaip tie įrankiai skyrėsi nuo įprastinių versijų susidedančių iš dviejų dalių. Pamiršo todėl, kad tokių skirtumų nebeliko. Tuo įsitikinau palyginęs su standartiniu įrankiu iš keturių dalių susidedantį „Hardy“ kelioninį meškerykotį jau prieš keletą metų, o dabar technologijos dar labiau pažengė į priekį. Tad ir šmaikštumo arba kaip mėgsta žargoniškai sakyti spiningininkai „akcijos“ aspektu sudurtiniai ir neišardomi spiningai susilygino.
Svarbios smulkmenos
Manau, kad daugelis spiningininkų visiškai sutinka su lenkų ekspertų nuomone, jog neišardomi spiningai neturi tik vienos silpnos vietos, kuri kartais paveda sudurtinius spiningus. Tai išardomo spiningo dalių sandūra. Jei ji nekokybiška, tai, patirdamos ekstremalias apkrovas, gali įlūžti sandūros sienelės, tačiau solidžių gamintojų įrankiams tai atsitinka retai, o prastiems pavyzdžiams ir reikalavimų kelti neverta.
Be to, dažniausiai tokio atvejo priežastis būna paties spiningininko neapsižiūrėjimas. Jei sandūros dalys nepakankamai suleistos ir šiek tiek kliba, tos spiningo dalies sienelė, į kurią įleista kita, gali lūžti, kai stipriu mostu sviedžiamas masyvus masalas arba energingu trūktelėjimu bandoma išlaisvinti su šiekštu „pasibučiavusį“ masalą. Pirmuoju atveju, viskas baigiasi dažniausiai tuo, kad viršutinė spiningo dalis ištrūksta iš sandūros ir lekia masalo sviedimo kryptimi.
Antrasis atvejis būna kur kas skausmingesnis. Bet taip gali atsitikti ir su tam tikro tipo spiningais, kurių strypai – vientisi, be sandūros, tačiau strypas įtvirtinamas rankenoje, kurią galima atskirti, kad įrankį būtų patogiau transportuoti. Todėl rekomenduojama bet kokias sandūras kruopščiai sujungti, o sudurtinių meškerykočių sandūras tepti specialiu tepalu, kad spiningo dalys idealiai priglustų viena prie kitos.
Neverta išradinėti dviratį
Tad realiai neišardomi spiningai, turint galvoje, tas jų savybės, kurias išvardinau, turi vieną pranašumą: ilgą laiką svaidant masalus sudurtiniu spiningu atsitinka taip, jog viršutinė dalis kiek pasisuka ir valo žiedai atsiduria ne vienoje linijoje, o vientisam spiningui niekada taip neatsitiks. Bet ar dėl to verta ant automobilio kelti stogo bagažinę arba pirkti brangų titaninį futliarą neišardomam spiningui transportuoti. Tuos pinigus daug racionaliau investuoti į kokybiškus masalus.
Be to, neišardomi spiningai ir patys nepigūs, gamintojai pristato juos kaip profesionalius įrankius, kuriais dažniausiai spininguoja įvairių turnyrų dalyviai. Suprantama, kad tiek sudurtiniai tiek neišardomi spiningai turi savo vietą po saule ir pernelyg tarpusavyje nekonkuruoja, o spiningininkas, rinkdamasis įrankį, vadovaujasi racionaliu požiūriu. Kažin ar logiška įsigyti 2,70 m neišardomą spiningą? O būtent tokie modeliai populiariausi mūsų krašte. Apie trimetrinį, turbūt, ir diskutuoti neverta. Beje, vargu ar tokį spiningą gausite, nes dauguma spiningų su vientisais strypais gaminami 5-7 (1,50-2,10 m) pėdų ilgio, o 2,20-2,30 m – reti modeliai.
 |
| Ekspertai pripažįsta, kad nebeliko jokių skirtumų tarp sudurtinių ir neišardomų meškerykočių šmaikštumo |
Neišardomų spiningų ilgio rėmai gana aiškiai rodo, kad šie įrankiai dažniausiai turi specialią paskirtį. Kažin ar kam nors iš mūsų spiningininkų šautų į galvą 1,65 m įrankiu gaudyti klasikiniais guminukais lydekas. Akivaizdu, kad trumpo ir dažniausiai pasižyminčio šmaikščia viršūnėle spiningo paskirtis – pludyti „džerką“ arba pastaruoju metu vis labiau populiarėjantį „swimbait“ masalą. Neišardomi spiningai sąlyginai skirstomi į tris pogrupius: į vadinamuosius „basinius“ spiningus, kuriais „profiai“ gainioja įvairaus plauko amerikinius ešerius, į upėtakių gaudymui skirtus trumpulius bei į „džerkams“, „poper“, „propbait“, „swimbait“ masalams plukdyti pritaikytus spiningus. Be to, dauguma jų skirti spininguoti iš valties.
Antra, dauguma neišardomų spiningų yra „cast“ tipo, o tai reiškia, kad jie derinami su „multais“ arba klasikinėmis neinercinėmis ritėmis. Žinoma, „trumpuliai“ geriau pritaikyti plukdyti „Karolina“, „Texas“ montažus, inovatyvius guminukus „Wacky“ metodu, „Slug“ tipo elastingus masalus. Tačiau tam reikalui sukurta daugybė nė kiek ne prastesnių išardomų modelių, kurie ir kišenę mažiau paplonins. Tad spręskite patys, ar jums reikalingas neišardomas meškerykotis?
