Skirtumas tik tas, kad ilgastiebių vandenžolių giraitės visada apsemtos vandens ir jose be garso šmižinėja sidabriniai žuvų siluetai.
Ryto aritmetika
Povandeninėse giraitėse ankstyvais rytais paslapčia apsilanko vidutiniokai karšiai ir plakių būreliai, paskabo nuo linguojančių kartu su bangelėmis stiebų moliuskų kriaukleles ir vėl išnyksta gelmių prieblandoje. Kas žino tikslų karšių vizito laiką, tas gali sumeškerioti kelis plačiašonius, kol jie sumos, kad čia ilgiau likti pavojinga. Tačiau karšiams pasitraukus į gelmę, nereikia vynioti meškerės. Rėkučių kaimo meškeriotojas Rimas Poškus teigia, kad, karšiams pasitraukus, ilgastiebių vandenžolių giraitėse karaliauja visą dieną kuojos – puikus taikinys dinamiškos žūklės mėgėjams.
Kas žino šią ryto aritmetiką, tas gali situaciją labai sumaniai išnaudoti, o jei dar turi patogią ir netrikdomą vietelę, kurioje sukaltas lieptas, ir žino, kad dugnas sulig liepto kraštu staigiai nyra į 3-4 m gelmę šalia minėtos ilgastiebių vandenžolių giraitės, tai geresnės vietos kuojų žūklei ieškoti neverta. Ant liepto drąsiai galima įsitaisyti visai dienai ir tikėtis, kad sidabrašonės kibs ligi sutemų. O ko daugiau, R.Poškaus nuomone, dar reikia, kad numalšintum pirmąjį meškeriojimo atviru vandeniu alkį?
Pasitaiko stambių egzempliorių
Kuojos prie lieptų, jei šalia nesirstoma ir nesimaudoma, nesibaimindamos ragauja masalus, bet jei nori sugauti stambių egzempliorių, labai svarbu vilioti jas tinkamu masalu. Ypač apetitiškas – konservuotų kukurūzų grūdai, išmirkyti saldžiame pavilge. Smulkios kuojos tokio masalo neįveikia, o stambias jis traukia kaip magnetas. Kuojų žūklė nuo liepto patraukli dar ir todėl, kad jai nereikia labai įmantrių žūklės įrankių. Svarbu parinkti tinkamą valą (pagrindinis – 0,14 mm, o pavadėlis – 0,12 mm skersmens), reikiamu atstumu nuo masalo pritvirtinti svarelius, kurių svoris turi būti toks, kad kiek įmanoma mažesnės keliamosios galios plūdė iš balzos medienos) akimirksniu panirtų, kai žuvis pradės vilkti į šalį apžiotą masalą. Toks įnagis patogus ir lengvai sumontuojamas.
Kitas niuansas – svarbu parinkti reikiamo dydžio kabliuką. Nereikia manyti, jog kuojų žūklei naudojami tik nedideli kabliukai. Stambias kuojas patartina gaudyti trumpakočiais, nukaltais iš plonos vielos 8-6 numerio kabliukais. Geriausia, kad kabliukų modelis būtų pritaikytas verti kukurūzų grūdus. Kaip galima atpažinti tokį kabliuką? Tikiuosi, kad įsivaizduojate kukurūzo grūdo formą, tad palyginkite kurių kabliukų išlinkis labiausiai primena kukurūzo grūdo kontūrus. Tas modelis ir bus tinkamiausias. Jei siekiate maksimaliai užmaskuoti kabliuką, tai pasirinkite paauksuotą – tokios spalvos kabliukas maksimaliai susilieja su kukurūzo grūdu. Visais kitais atvejais meškeriotojai naudoja bronzos spalvos oksido sluoksniu padengtą kablkiuką. Na, o patyrę kuojų meškeriotojai žino, ką daro. Tad tikriausiai geriausia versija – neišradinėti dviračio, o pasinaudoti per dešimtmečius sukaupta patirtimi. Beje, R.Poškus beveik visada renkasi tamsų kabliuką.
Skardinėlė priedų
Meškeriotojas visada pačioje giliausioje liemenės kišenėlėje nešiojasi slaptą norą, kad kuojos žūklavietėje sukinėtųsi iki sutemų. Bet kiekvienas meškeriotojas puikiai žino, kad netepęs nevažiuosi. Todėl beria į vandenį jauką. Kuojos greitai susiburia prie masalų, jei paberiama kvapnaus jauko, suformuojančio priedugnėje balkšvą debesėlį. Kad jaukas būtų dar labiau patrauklesnis, į jį patartina įmaišyti saują musės lervų ir skardinėlę kukurūzų grūdų.
Kai jaukas paruoštas, t.y. jauko pagrindas gerai išbrinkęs ir į jį, pasak meškeriojimo plūdine meškere metro Jono Jablonskio, įmaišyti visi pageidaujami priedai, prasideda įdomiausi dalykai. Tikras delikatumo ir saiko išbandymas. Pirmas žingsnis, kurį reikia padaryti, tai sumesti tinkamu atstumu nuo liepto pirmąją porciją jauko – nuo 5 iki 8 lauko teniso kamuoliuko dydžio rutulių. Jauko masė turi būti ne itin biri, kad rutulys grimzdamas suirtų ne 1-1,5 m, o maždaug 4-5 m gelmėje.
Labai svarbu taikliai sumesti jauko rutulius, kad jie sukristų vienas šalia kito, o ne dideliame plote. Grimztantis jaukas vandenyje palieka drumzliną smulkių jauko dalelių stulpelį.. Jo vaizdas iš tolo vilioja daugelį rūšių žuvų, o ypač kuojas, bet jos smulkučių jauko dalelių debesėliu sočios nebus, todėl būtina, kad sidabrašonės ant dugno aptiktų ir gardėsių. Tačiau ne tiek, kad prisikimštų pilvus, o tik pajustų jų skonį. Per valandą kitą kuojos surankios nuo dugno musės lervas ir kukurūzų grūdus, tačiau per tą laiką ne viena jų stvers ir masalą. Paskui kuojų kibimas ims silpti, ir čia reikia nepadaryti klaidos. Paprastai, meškeriotojai bando kuojas sudominti nauja porcija jauko, bet ji gali padaryti meškos paslaugą.
 |
| V.Peskarsko nuotr./Kuojos zuja keliolikos centimetrų gylyje prie pat kranto. |
Nesunku jauko padauginti, jei nugramzdinsite tokį pat kiekį rutulių, nes kuojos tuojau pat puls puotauti, bet galima sukurti dar prastesnę situaciją, jei bandysite jaukinti nedidelėmis jauko porcijomis, iššaunamomis laidyne. Mat, taip galima prisišaukti tuntą aukšlių, kurios ne tik jauką sušlemš, bet ir masalus nuo kabliukų nugvelbs anksčiau nei tie nugrims iki priedugnėje besisukinėjančių kuojų. R.Poškaus nuomone, tokiais atvejais geriau nerizikuoti ir daugiau jauko į vandenį neberti. Daug paprasčiau atsilošti kėdėje ir pasnausti valandėlę kitą, kol saulutė nusiris iš zenito ligi dantytų apylinkės miškų kontūrų, ir tada užmesti masalą. Kita versija, kurią lenkų meškeriotojai praktikai pasiskolino iš karpių meškeriotojų, paremta naujomis technologijomis: jaukas, kuriame labai nedaug biraus mišinio, o pagrindą sudaro rupūs gardėsiai, pvz, kukurūzų grūdai, suberiami į PVA kojinę. Ji iš pažiūros labai panaši į vadinamąją paukštiesos ar mėsos kepimo rankovę. Skirtumas tas, kad pastaroji atspari net poros šimtų laipsnių temperatūrai, o PVA per kelias minutes vandenyje ištirpsta be pėdsakų ir jos turinys pasiskleidžia ant dugno. Svarbu dar ir tai, kad jaukas tokiame maišelyje grimzdamas nepalieka vandens storymėje smulkių dalelių šleifo, viliojančio aukšles. Nauja jauko porcija gali visam vakarui sudominti kuojas. Net ir naktį kibimas gali nesusilpnėti.
Technologiniai niuansai
Nors kuojų žūklei nuo lieptų, R.Poškaus teigimu, tinka neįmantrus meškerykotis ir visai nebūtina brangi tolimo užmetimo meškerė, tačiau be tam tikrų technologinių niuansų čia taip pat neišsiverčiama. Pirmas, meškerės ilgis – gaudyti kuojas nuo liepto puikiai tinka lengva 3 m ilgio boloninė meškerė. Būtent todėl, kad ji lengva. Tiesa, R.Poškus tikina, jog parankesnis keturiametrinis standartinis „teleskopas“, nes juo galima kuoją kelte užkelti ant liepto, o boloninių meškerių viršūnėlės liaunos, jei užkibs stambi kuoja, gali tikėtis staigmenų. Todėl po ranka patartina turėti 30-40 cm skersmens apvalų graibštą. Na, o tai papildomas technologinis niuansas.
Kai pagaliau, jaukas nugramzdintas, o masalas užmestas, prasideda kibimo laukimas. Kuojos kimba palyginti atsargiai – štai plūdė niuktelėjo lyg užkliudyta pro šalį praplaukiančios žuvelės. Šio momento reikia nepražiopsoti. Tai pirmasis ženklas, kad kuoja, o tai gali būti stambus egzempliorius, susidomėjo masalu ir staigiai svėrė masalą, papurtė ir tuojau pat paleido.
 |
| Romo Bubelio nuotr./Jei gylis viršija 2 metrus, tikslinga naudoti slankiąją plūdę, pritaikytą meškerioti didelėje gelmėje. |
Bandymą ji netrukus pakartos, tačiau po naujo niuktelėjimo gali tuoj pat sekti – serija niuktelėjimų. Čia galimos dvi versijos: jei plūdė vėl nurims, greičiausiai kimba smulkmė, kuripo kurio laiko ims vilkti į šalį masalą, tačiau plūdės visiškai nepanardins, o tuo atveju, jei prie masalo prisistatė stambus egzempliorius, plūdė gali staiga arba palaipsniui panerti. Štai tada ir reikia pakirsti. Ir tuojau pat energingai pasukti ritės rankenėlę, o meškerykotį, nukreiptą iki tos akimirkos tiesiai į plūdę, pasukti į šoną nuo kibimo taško. Tokiu veiksmu nuvilksite nuo būrio užkibusią žuvį, kad ji nekeltų nerimo palei jauką besisukinėjančiame kuojų būrelyje. Kad kuojoms nekeltų įtarimo užmetamas masalas, po kurio ragavimo netikėtai dingsta iš akiračio jų gentainės, patartina po dviejų trijų kibimų, per kuriuos buvo ištrauktos žuvys, pakeisti masalą, pvz., vietoj kukurūzo grūdo užverti ant kabliuko porą musės lervų arba 2-3 cm ilgio slieko kąsnelį. Net ir tuo atveju, jei kuojos ne ypač domėsis anraeiliais masalais, jos netrukus aprims, todėl po kelių minučių vėl galima josm pasiūlyti kukurūzo grūdą arba riebią apsiuvą, kuri – idealus masalas meškerioti upėje ar upelyje.
Ar svarbus laikas?
Labai svarbus. Todėl būtinai kelkitės anksti, kad su aušra užmestumėte masalą. Kai tyla ir ramybė tvyro virš sustingusio kaip veidrodis ežero, kimba pačios stambiausios kuojos, kurios atplaukia prie krantų tik sutemose, o pasitraukia brėkštant. Žinoma, pasitaiko, kad jos ir ilgiau sukinėjasi prie jauko, tačiau geriau apsidrausti ir pasiūlyti joms masalą tuo laiku, kai žuvims kyla mažiausiai įtarimų dėl gardėsių kilmės.
TAPK ŽŪKLĖS DRAUGU FACEBOOKE, SPAUSK ČIA.
