Tokiais atvejais vienas po kito keičiami spiningo masalai, tikintis, kad kažkuriuo pavyks sužadinti lydekų apetitą.
Situacija ir vandens telkinys
Ar dažnai susimąstome, kur žuvys išrankiausios? Tiesa, ne visi šį žodį situacijai apibūdinti laiko teisingiausiu ir mano, kad tiksliausiai reikalo esmę nusako žodis - įnoringiausios. Kodėl yra toks nuomonių skirtumas? Pasirodo, dėl labai paprasto dalyko: esą išrankios būna sočios lydekos, o įnoringos - ignoruojančios masalus, nors yra alkanos. Kad ir kaip yra, tačiau svarbiausia – rezultatas: lydekos nekimba ir tiek. Tokios situacijos yra dažnos ežeruose ir tvenkiniuose, o upėse jos gana retos. Antra, tokios situacijos dažnai pasitaiko ežeruose, kurie patiria vadinamąjį sportinės žūklės „presingą“. Tokie vandens telkiniai – populiarūs tarp spiningininkų, apie juos dažnai sklando legendos, o atviruose informacijos šaltiniuose gana dažnai paminima, kad juose sugautos neeilinės lydekos.
Tradiciniai pavyzdžiai – Asvejos, Dusios, Dūkšto, Platelių ežerei. Žinoma, jų yra ir daugiau, bet esmė ta, kad šie vandens telkiniai dideli, juose žuvų tikrai yra ir tikėtina, kad juose gali užkibti neeilinė lydeka. Tačiau nevertėtų pernelyg pasitikėti informacija apie tai, kokiais masalais tuose vandens telkiniuose jos viliojamos. Pirma, daugelis žvejų tokią informaciją laiko konfidencialia ir niekam jos nesako. Tad, vargu , ar išgirsite teisybę. Greičiau – pasakėlę. Antra, net ir tuo atveju, jei ji bus teisinga, reikia žinoti, kaip pasinaudoti masalu, kokioje vietoje jį užmesti. Žodžiu, išspręsti lygtį su daugeliu nežinomųjų. Todėl visada geriau – ieškoti savo variantų, susidėlioti kokią nors netradicinę žūklės formulę. Tada tikėtina, kad pavyks pramušti nekibos sieną.
Masalo dydis ir realijos
Vandens telkiniuose, patiriančiuose sportinės žūklės presingą, vyksta procesai, kurie prieš dvidešimt - trisdešimt metu, ichtiologų akimis, buvo paprasčiausiai neįmanomi. Pasirodo, kai lydekos kasdien regi daug tradicinių spiningo masalų, jos pradeda juos įsiminti, ir pavojingų imitacijų pradeda vengti. Ar tai reiškia, kad tokį vandens telkinį (dažniausiai ežerą) žvejai turėtų kelis metus palikti ramybėje, kol lydekos pamirš nereikalingą informaciją ir vėl pradės kibti? Tai vienas galimų variantų, tačiau daug įdomiau pamąstyti, pasukti galvą, gal net pagudrauti ir rasti versiją ar būdą, kuri užtikrins žūklės sėkmę.
Šį kartą norėtume jums pametėti informaciją, kuri leis pamatyti, jog tarp masalo dydžio, žūklės situacijos ir žūklės sezono laiko yra tiesioginis ryšys. Įžvelgus tokį ryšį, galima sėkmingai
 |
| R.Maruko nuotr./Masalo-guminuko ir iš lydekos skrandžio išimto ešeriuko dydis vienodas |
pasinaudoti juo ir puikiai pažvejoti net ir tuose vandens telkiniuose, kur lydekos jau naudojasi spiningo masalų katalogais. Pavyzdys paprastas: rubrikos „Žūklė“ skaitytojas atsiuntė 6,5 kg lydekos, sugautos, jo žodžiais, N ežere, ir masalo, kuriuo šis egzempliorius buvo suviliotas, nuotraukas. Greta masalo - „Storm“ kompanijos raudonos ešerio imitacijos su tamsiai žalia nugara - nuotraukoje įamžintas greta paguldytas ešeriukas. Žuvelė buvo šalia masalo padėta, kad matytųsi proporcijos, dydis. Laiške žvejys-internautas rašo, kad lydekos skrandyje rado nesuvirškintų 19 tokių ešeriukų. Visi jie - kaip sukirpti, t.y. vienodo dydžio. Beje, laiško autorius mini, kad žvejojo greta ešerių nerštaviečių. Mūsų ekspertai iškart atkreipė dėmesį, kad masalo ir lydekos sumedžioto ešeriuko ilgis - identiškas. Kaip ir kitų devyniolikos jos surytų ešeriukų. Tokia statistika leidžia manyti, kad tą dieną lemiamas veiksnys buvo masalų dydis - lydekos medžiojo tik tuntuose susibūrusius tokio pat dydžio ešeriukus. Štai čia ir slypi žūklės sėkmės paslaptis. Jei pavyks atspėti, kokio dydžio grobį konkrečiu metu metu medžioja lydekos, net ir tuose vandens telkiniuose, kur lydekos įnoringos, galėsite sėkmingai jas vilioti. Beje, tokiems eksperimentams geriausiai tinka guminukai ir vobleriai, nes jie tikroviškiausiai imituoja žuveles ir vandens gyvūnus.
Rašykite mums 15min@15min.lt
