Čia skaitykite pirmąją ir antrąją pasakojimo dalis.
Nemanykite, kad taip įvardijama gero kibimo garantija. Kibimo kasdienybė – terminas, apibūdinantis nepaliaujamą kibimą. Sakysite, kad būtent dėl jo ir vykstama meškerioti į Norvegų jūrą, tačiau ne viskas čia paprasta: būtent dėl gero kibimo kylančios dilemos ir problemos – dar vienas meškeriojimo Norvegijoje ypatumas.
Pirmasis kibimas
Echolotas rodo 120 m gelmę, kai pilkeris dusliai stukteli į dugną. Truputį kilsteliu masalą ir tą pat akimirką – smūgis. Tiems, kas neįsivaizduoja, kokia jėga didžiulėje gelmėje masalą smūgiuoja didelė žuvis, atakuojanti masyvų pilkerį, patariu meškerykotį laikyti tvirtai, nes jis gali lengvai išlysti iš rankų, jei tuo metu kateris kils ant bangos keteros.
Tai gerokai sustiprina smūgio jėgą. Toks yra dar vienas meškeriojimo Norvegijoje ypatumas. Kita vertus, žuvis tuo atveju automatiškai pasikerta. Deja, man pakirsti kimbančios žuvies nepavyko. Suėmė apmaudas, tačiau visai be reikalo, nes pajutau dar vieną, stipresnį smūgį. Vėl pakertu.
Kilograminiams masalams plukdyti pritaikytas „Shakesperae Saphire Ugly Boat“ vientisas, be mažiausios siūlelės, labai drūtas meškerykotis pastebimai sulinksta. Patikėkite, kvapą gniaužia, žiūrint į piršto storumo meškerykočio laibgalį, kuris pulsuoja kaip elastinga lengvutės „picker“ tipo dugninės viršūnėlė, traukiant puskilograminį karosą.
Kimbu į „Penn Comander“ „multo“ rankeną ir iškart įsitikinu, kad ji – labai vykusi, nors, rinkdamasis bandymams šiaurės platumose ritę, žiūrėjau į ją gana kritiškai. Rankena atrodė pernelyg inovatyvi: antgalis – minkštu plastiku padengtas konuso formos strypas, kurio ilgis viršija delno plotį. Pasirodo, kai nykštį uždedi ant rankenos siaurojo galo ir suimi antgalį delnu, suki rankeną daug didesne jėga ir eikvoji mažiau energijos. Antra, pumpuojant žuvį, inovatyvios rankenos dėka meškerykotį gali kelti į viršų ne tik kaire ranka, bet ir dešine, kuria suki ritę.
Pirmasis laimikis
Pirmąjį laimikį labai norisi kuo greičiau išvysti, todėl „pumpuoju“ ir vynioju valą spėriai, su įkvėpimu, kalbant žūklės vadovų terminologija, nes kol kas man viskas nauja ir dvelkia nepatirtais įspūdžiais. Kai pakirsta žuvis, mano skaičiavimu, jau yra pusiaukelėje į paviršių, t. y., maždaug 60 m gelmėje, pasipriešinimas, kuriuo žuvis tempia valą, padvigubėja, o netrukus ir patrigubėja. Bent taip man atrodo.
Šalia „pumpuojantis“ pirmą žuvį kitas mūsų ekipažo narys sako, kad jam irgi kažkas panašaus atsitiko. Pagaliau pamatau gelmėje blykčiojant baltą papilvę, o po keliolikos sekundžių suprantu, kad papilvių ne viena, o trys. Pilkerio trišakis įsmigo į pabarzdę maždaug 5 kg menkei, krevetės imitacija kyšo iš trikilograminės pikšos, lietuviškai vadinamos juodadėme menke, žiomenų, o viršutinę virtinės blizgutę pastvėrė šešiakilograminė saida, lietuviškai vadinama ledjūrio menke. Toks pirmasis laimikis.
