-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Žūklės atlasas. Sulaukėme ledo, bet ar jis reiškia pirmledį?

Kaprizingos ir permainingos žiemos tapo XXI a. pradžios vizitine kortele, kuri, vienų mokslininkų teigimu, sumaketuota klimato atšilimo procesų kuluaruose, o kiti klimatologai teigia, kad tokių periodų mūsų planetos raidoje būta ne vieno. Paprastai meškeriotojai labai laukia pirmojo ledo, nes tuo periodu puikiai kimba įvairių rūšių žuvys. Ar sausio viduryje užsiklojęs ant vandens telkinių ledas reiškia būtent tą gero kibimo laikotarpį?
Pirmasis ledas viduržiemį pranašauja gerą, bet trumpalaikį žuvų kibimą.
Pirmasis ledas viduržiemį pranašauja gerą, bet trumpalaikį žuvų kibimą. / Lino Maruko nuotr.

Viduržiemio ypatumai

Sausio vidurys – viduržiemis. Formaliai šis metų periodas turėtų reikšti didžiausią žiemos įmygį vandens telkiniuose. Gruodžio mėnesį trumpėjanti diena ypač aktyviai veikia žuvų fiziologines funkcijas. Pirmiausia – bioritmus. Sutrumpėjusi šviesioji paros dalis lemia mažesnį žuvų aktyvumą, o sausio viduryje diena nebūna labai daug pailgėjusi. Tad viduržiemį žuvys turi būti ne itin aktyvios.

Antra, viduržiemį gerokai sumažėja maisto, o tai irgi skatina nesileisti į tolimas keliones po ežerų erdves, o taupyti energiją. Trečia, žuvų elgseną taip pat stipriai veikia kaprizingų orų metu dažnai besikeičiantis atmosferos slėgis. Tokie yra viduržiemio įmygio vandens telkiniuose ypatumai.

Visų pakitimų visumą, kuri įvyksta dėl kintančios dienos trukmės, mokslininkai vadina fotoperiodizmu ir pagal šviesios paros dalies trukmę skirsto metus į fazes. Jei esate kada gerai įsižiūrėjęs į žuvies žvyną, tai tikriausiai pastebėjote, kad juose matyti tokios pat rievės kaip nupjauto medžio kelme. Kiekviena nauja rievė atsiranda, kai po žiemos įmygio žuvys ima intensyviai maitintis. Vadinasi, tokią žiemą kaip ši teoriškai nauja rievė turėtų atsirasti sausio viduryje, bet vargu ar taip atsitiks, nes diena kol kas trumpa, nors žuvys noriai ieško maisto ir kimba.

Jei esate, kada gerai įsižiūrėjęs į žuvies žvyną, tai tikriausiai pastebėjote, kad juose matyti tokios pat rievės kaip nupjauto medžio kelme.

Pirmledžių serija

Meškeriojimo ekspertai, remdamiesi šia mokslininkų informacija, teigia, kad fotoperiodizmo sieti su ledo dangos kaita nederėtų. Pasitaiko, kad ledo danga mūsų platumose kelis kartus užsikloja ant vandens telkinių ir kelis kartus nutirpsta. Kiekvieną periodą, kai ledo danga užsikloja iš naujo, galima vadinti pirmledžiu, tačiau praktika rodo, kad tik – teoriškai. Mat nauja ledo danga anaiptol nereiškia naujo gero žuvų kibimo periodo.

Jei ledo danga jau ilgokai buvo užklojusi vandens telkinius, o atviro vandens periodas buvo trumpas, tai vandenyje nepasipildė iki deramo lygio deguonies atsargos. Tad ir čia aktyvumo nėra ko tikėtis. Žodžiu, pirmasis ledas, siejamas su geru žuvų kibimu per šaltąjį metų periodą būna vienas ir retais atvejais pasitaiko du kartus.

Šiemet viduržiemis sutampa su realiu pirmojo ledo pasirodymu, o vandenyje gausu deguonies, tad tai lemia nemažą žuvų aktyvumą. Tokią prielaidą paremia faktas, kad žuvys kimba neblogai, o tarpais ir labai gerai. Kiek tai truks, suku pasakyti, tačiau greitai, jei ledas įsitvirtins, viskas turi stoti į savo vėžes. Kibimas aprims, prasidės viduržiemis, o žiemos įmygis vandens telkiniuose truks, kol keliomis valandomis nepailgės diena.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius