Žūklė „Facebook'e“. Junkis ir tu.
Voblerių metas
Nieko nuostabaus, kad lydekos spalio mėnesį jaučiasi kaip lapės vištidėje, nes jams nereikia strimigalviais vaikytis grobį, kuris plaukia tiesiai joms į ranka. Šią lydekų elgsenos logiką reikia turėti galvoje, jei leidžiatės į margašonių žūklę ežere, kuriame dabar apstu mailiaus. Nors išrankią lydeką suvilioti kur kas sunkiau, tačiau tinkamai pasiūlyto patiekalo ji neatsisakys. Pirmiausiai atkreipkite dėmesį į masalų spalvas. Pagal išvaizdą masalus sąlyginai galima padalinti į dvi grupes: pirmojoje grupėje – tikroviškai atrodantys masalai, antroje – masalai dirgikliai. Dabar natūraliai atrodančių masalų laikas, o rėksmingesnių prireikia tik apniukusiu oru arba susidrumstus vandeniui. Na, o koks spiningo masalų tipas parankiausias vilioti aptingusias lydekas. Atsakymas vienareikšmiškas – vobleriai. Dabar reikalingi ne tik tokie masalai, kuriuos galima plukdyti lėtokai, bet ir tokie, kurie tam tikrą laiko tarpą pakibtų, kaip balionėlis, vienoje vietoje ir vos pastebimai slinktų į priekį ar iš lėto pasisūpuodami kiltų link paviršiaus. Tokiomis savybėmis pasižymi tik vobleriai.
Nuosaiki elgsena
Niekada nepraplaukite pro šalį iškišusio iš vandens baltai rausvus pumpurus „lydekinių barščių“ kupsto. Šios vandenžolės, pramintos taip todėl, kad jų tankmėje ar šalia jų labai mėgsta patruliuoti lydekos. „Lydekinių barščių“ ūgliai paprastai kyla iki paviršiaus iš 2-4 m gelmės, todėl palyginti sekliuose ežeruose jie yra lyg vizitinė lydekų pamėgtų vietų kortelė, o ir gilesniuose jie dažnai tampa puikiu sėklių orientyru. Kad lydeka susigundytų masalu, patartina naudoti masyvius, gerai iš toli pastebimus voblerius. Masalą patartina plukdyti neskubiai. Todėl geriausiai tokiam spiningavimo stiliui tinka neutralaus plūdurumo vobleriai. Venkite staigių trūktelėjimų. Iš lėto sukite ritės rankenėlę, o vobleris vangiai vinguriuodamas kelių metrų per pusvalandį greičiu pamažu slinks į priekį. Darykite pauzes, o paskui kartokite lėtos eigos manevrą. Ir taip, kol vobleris atsidus greta valties. Bet ir tada neskubėkite jo kelti iš vandens, o, atleidę terkšlės reguliatorių, pasukite masalą vandens paviršiuje ratu arba aštuoniuke. Pasitaiko, kad voblerį atsiveja lydeka, bet nespėja pastverti. Aštuoniukės manevras gali galutinai išprovokuoti margašonę ir ji jūsų akivaizdoje stvers masalą.
„Lydekinių barščių“ kupstai kaip magnetas traukia lydekas todėl negali būti, kad jame neįsikurtų nors viena margašonė. Jai pamasinti labai tinka toks manevras: kai vobleris lėtai priartėja prie „barščių“, ilgėliau pristabdykite jį ties kupsto pakraščiu. Greičiausiai pajusite trūktelėjimą. Tai momentas, kai reikia staigiai pakirsti. Lydeka bandys šauti atgal į „barščių“ tankmę. Čia reikia nežiopsoti, nes, jei margašonei pavyks šis manevras, net ir pinto valo tvirtumo gali nepakakti išvilkti ją į dienos šviesą iš kelioliką kilogramų sveriančio vandenžolių raigalyno, kuris šaknimis tvirtai įsikibęs į dugną.
Keiskite masalus
Niekada nereikia skubėti palikti vietą, kur ką tik užkibo lydeka. Tokios vietos patinka visoms lydekoms ir jos dažniausiai susiburia jose po kelias. Tiesa, to pačiu masalu, kuriuo buvo sugauta viena lydeka, kitos gali nebesidomėti. Tačiau ir nuo tokio abejingumo yra „vaistas“ – verta pabandyti pakeisti masalą. Daugelis spiningininkų yra taip prisirišę prie vieno ar kurių nors kelių voblerių, kad netiki, jog kiti masalai tam tikrose situacijose gali pasirodyti nė kiek neprastesni. Žūkladėžėje visada turėkite deramą pamainą – agresyvesnio žaismo „crank“ tipo voblerį. Šis masalas aktyviai vinguriuodamas gali išprovokuoti kitas lydekas. Jei ir tai nebus veiksminga, pabandykite šį tą nestandartinio – giliavandenį tvičingą. Jam tinka tik ilgaliežuviai plūdurūs vobleriai, paneriantys į 3-į m gelmę.
Nuleiskite inkarą, kad vėjelis valties nenuneštų į šoną, ir staigiais trūktelėjimais panardinkite dešimčia metrų toliau nei distancija nuo jūsų iki „lydekinių barščių“. Kai vobleris atsidurs trijų metrų gelmėje, prasideda lėtoji fazė – vobleris lėtai artėja prie kupsto kampo. Čia ypač „karštas taškas“. Todėl juvelyriškai pristabdykite voblerį už kelių centimetrų nuo vadenžolių. Vėl truktelkite ir greičiausiai pajusite būdingą trūktelėjimą. Staigiai pakirskite. Lydekos kibimas akivaizdžiai rodo, kad neretai reikia atsisakyti aktyviojo spiningavimo metodų ir naudoti lėtą tvičingą.
