15min.lt žūklės naujienos (spausk čia)
Ypač tai svarbu žinoti, jei žvejojama plūdine ar dugnine meškere. Kad nereikėtų dėti vilčių vien tik į laimingą atsitiktinumą, apie kurį žvejai prie laužų seka neįtikėtinas legendas, galima imtis atitinkamų priemonių kurios padeda žuvis privilioti prie masalo. Viena tokių priemonių – jaukinimas.
Šis procesas yra dvejopas: jaukinti žuvis galima ne dieną ir ne dvi, o dvi savaites, visą tą laiką tam tikru metu pasirinktoje vietoje beriant jauką. Žuvys prie tokio nemokamo maitinimo pripranta, periodiškai ima lankytis pažįstamoje vietoje. Tokiam jaukinimui naudojami gana paprasti jaukai, kurie dažniausiai susideda iš šutintų grūdų, žirnių, perlinių kruopų ar minėtų produktų mišinio, pagardinto pirktiniu jauku, skleidžiančiu aromatą.
Deja, pigus ir labai veiksmingas jaukinimo būdas prieinamas ne kiekvienam žvejui, nes reikia gyventi šalia žūklavietės arba kas vakarą važinėti prie vandens. Miestiečiai tokios galimybės neturi, todėl jie konstruoja jaukus, kurie vilioja žuvis prie masalo operatyviai, t.y. per trumpą laiką. Kad jaukas būtų veiksmingas griebiamasi daugelio gudrybių: jaukai maišomi iš maltų džiūvėsių, juodos duonos, sausainių ir biskvitų miltų, šutintų kanapių, o taipogi į juos įterpiama įvairių kvapnių medžiagų, skleidžiančių vanilės, braškių, medaus, krevečių, kokoso riešutų ar net vyšnių aromatus.
Kartais kvapiosios jaukų medžiagos labai veiksmingos, o kartais jos ne itin vilioja apsnūdusias prieš oro permainas žuvis. Tokiam atvejui dabar naudojami specialūs priedai, kuriuos lenkai vadina „Bioaktyvator“. Mokslininkai jau seniai nustatė, kad yra medžiagų, kurios dar veiksmingiau nei apetitiški aromatai vilioja žuvis. Tai – aminorūgštys. Pasirodo, kad žuvų kūnas nustėtas receptoriais, juntančiais aminorūgštis, nuo kurių žuvys patiria palaimą. Tyrinėtojų teigimu, pakliuvusi į aplinką, prisotintą aminorūgščių, žuvis tikra to žodžio prasme maudosi skonių jūroje. Todėl ir stveria masalą.
