Prieš savaitę pamaryje prasidėjęs stintmetis neleidžia žvejams atsikvėpti. Tinklai su agurkais kvepiančia žuvimi Skirvytėje traukiami ir dieną, ir naktį.
Žvejai skuba, mat iš Kuršių marių neršti migruojančios stintos netrukus pakils į Nemuno Aukštupį. O ir konkurencija didelė: žuvimi tenka dalytis ne tik su vietiniais, bet ir su kitame Skirvytės krante žvejojančiais kaimynais rusais.
Per praėjusių metų stintmetį pamariškiai sugavo daugiau kaip 400 tonų žuvų. Ir nors šį pavasarį laimikiai gerokai mažesni, pirmieji traukimai džiugina.
„Didžioji dalis stintų pakilo iš Nemuno deltos į Nemuno žemupį, o ta dalis, kuri yra mariose, po truputį dar migruos, bet jau tokių didelių sugavimų, kokie buvo prieš kelias dienas, manau, tikėtis jau tikrai nebeverta“, – sako Žuvininkystės tarnybos vyr. specialistas dr. Arvydas Švagždys.
Laimę dar išbandyti ketina žvejybos vietas išsipirkę Nemuno pakrantėje. Kol kas šios upės žuvys dar nepasiekė. Žvejus tenkina, kad už kilogramą stintų jie gauna kone dvigubai daugiau nei pernai – iki šešių ar net pusseptinto lito.
„Šiemet turime pirkėjus kaimynus estus, tai daug stintos eksportuojama. Ir nežinau, ar Lietuvos gyventojai šia žuvimi taip pasilepins, kaip praėjusiais metais“, – sako žvejybos įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Sigutė Jakubauskienė.
Mokslininkai sako, stintų išteklių mažėjimo kol kas nepastebintys. Prognozuojama, kad vidutiniškai kasmet jų gali būti sugaunama iki 150–200 tonų.
