Pateikiame išverstą Kanados krepšinio apžvalgininko Patricko Yaghoobianso straipsnį apie 213 cm ūgio atleto pasirodymą prieš Argentinos nacionalinę komandą.
-----------------
Toronto „Raptors“ komandos sirgaliai galų gale per nacionalinės televizijos kanalą išvydo žaidžiantį klubo naujoką Valančiūną.
Lietuvis rungtyniavo apie 14 minučių, jo pasirodymas mane sudomino. Vienas iš jo bruožų, be abejo, yra kovingumas. Tai vienas iš tų aspektų, dėl ko „Raptors“ sirgaliai mėgsta šį vaikiną.
Per šias minutes jis atkovojo penkis kamuolius – du puolime ir tris gynyboje. Vieną kamuolį jis atkovojo po savo mesto netaiklaus metimo. Po to jis pelnė du taškus.
Puolime Valančiūnas išsiskyrė žaidimu „du prieš du“. Prieš NBA naujokų biržą visi žinojome, jog Jonas yra tokio tipo krepšininkas ir du iš trijų metimų būna būtent po derinio „du prieš du“. Mače su Argentina jis pataikė tris metimus iš keturių. Galime teigti, jog aukštaūgis protingai užbaigia atakas.
Gynyboje jis neblokavo tiek metimų, kiek paprastai gali blokuoti, atrodo, Jonas nenumatydavo galimų varžovų perdavimų. Šioje aikštės pusėje Valančiūnas taip pat pernelyg daug kartų prasižengė. Jam nepavyksta sėkmingai apsiginti, kai prieš varžovą tenka žaisti vienas prieš vieną. Jonas greitai užsidirbo dvi pražangas ir dėl to buvo apribotos jo minutės.
Vienas iš dalykų, ką turėjo Lietuvos rinktinė, bet neturėjo Argentina, buvo ūgis. Valančiūnas aikštėje buvo aukščiausias žaidėjas, bet lietuviai neišnaudojo viso savo potencialo.
Jis nežaidė nei labai gerai, nei labai blogai, o tiesiog patenkinamai pasinaudojo suteiktomis minutėmis. Jei Lietuvos rinktinė nori žengti toliau, ji turi išnaudoti visas Valančiūno galimybes.
Įvertinimas: B-
