Net asmeninis rekordas – 6599 taškai – nepadėjo lietuvei patekti tarp Londono olimpinių žaidynių prizininkių.
Be to, jau antrą dieną iš eilės Lietuvos lengvaatletei po varžybų teko eiti į dopingo kontrolę. „Va, pasisiosiu ir diena bus geresnė“, – juokėsi 2004 m. Atėnų olimpiados vicečempionė, šįkart iškovojusi „medinį“ medalį – taip vadinama ketvirtoji vieta (A.Skujytė tuomet nežinojo, kad patenkinus diskvalifikuotos vokietės Lilli Schwarzkopf protestą, ji nukris į 5 vietą)
– Ar ne per greitai pradėjai paskutinę rungtį?
– Taip, mačiau, kad truputį per greitai. Bet negi stabdysi.
– Ką septynkovėje reiškia 19 taškų, kurių tau pritrūko iki medalio?
– 19 taškų skiria bronzą nuo medžio. O jei rimtai, kelios sekundės.
– Bet tikriausiai dabar ne taip apmaudu, kaip Pekino olimpiadoje, kur visus tris kartus peržengei šuolių į tolį sektoriaus atsispyrimo žymą?
– Žinoma, geriau. Bet čia kitaip apmaudu.
O geriausia, kad dabar po finišo man sako: „Tave vėl išrinko duoti mėginį dopingo kontrolei“. Negi jiems vakar nepakako? Vėl eisiu porą valandų pasėdėsiu, pagersiu. Tikėjausi, kad bent šiandien galėsiu ramiai išeiti, užtenka jau vakar vakarą sukniso.
– Ar iškart po finišo manei, kad dar gali būti medalis?
– Ne, nes iškart pamačiau rezultatus – mano pagrindinės varžovės labai gerai prabėgo ir supratau, kad nebus. Tik nežinojau, į kurią vietą kritau.
– Šuolių į tolį rungties pirmame bandyme vėl peržengei atsispyrimo žymą. Ar nebijojai, kad pasikartos Pekino istorija?
– Negali būti du kartus taip pat. Po antro šuolio jau ramiau buvo.
– Jessicos Ennis medalis tikriausiai nenustebino?
– Ne. Ji tvirtai atrodė kiekvienoje rungtyje. Mačiau, kad monstras.
– Ką varžovės sakė, kai priėjo tavęs pakelti po finišo?
– Klausė, ar gyva.
