Vilniaus vadovų teigimu, tokia suma susidarė negavus gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies ir nepakankamai finansuojant savivaldybei deleguotas funkcijas bei be pagrindo priskyrus funkcijas, kurioms lėšų iš viso nebuvo skirta. Esą taip Vyriausybė pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintą asmenų lygiateisiškumo principą, nes vilniečiai yra diskriminuojami kitose savivaldybėse gyvenančių asmenų atžvilgiu.
„Daugiau nei prieš ketverius metus man perduodant miesto vairą Vilniaus miestas turėjo 273,6 mln. Lt skolų. Pernai gegužės 1 dieną, kai buvusi Vilniaus miesto taryba perdavė finansinę situaciją naujai suformuotai valdančiajai daugumai, skolos buvo padidėjusios daugiau kaip puse milijardo litų ir siekė 819 mln. Lt“, – sakė sostinės meras Artūras Zuokas.
Jeigu teismo sprendimas bus palankus Vilniaus miestui ir jis atgaus numatytus 939 mln. Lt, tai miestas atsikratys skolų, bus suremontuota šeštadalis gatvių, pastatyti trys darželiai Pilaitėje, Perkūnkiemyje ir Santariškėse, atnaujintas autobusų parkas. Investavus dar apie 20 mln. Lt pavyktų sutvarkyti ir dviračių takus.
A.Zuokas teigė negalintis kaltinti buvusių kolegų merų, nes nepriklausomi ekspertai, finansų analitikai, teisininkai yra pareiškę, kad viena pagrindinių šios skolos susiformavimo priežasčių yra ydinga biudžeto formavimo metodika, už kurią atsako Vyriausybė.
Vilniaus vadovas negailėjo kritikos dabartiniam Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui, esą situacija atrodo gana aiški – premjeras norėtų, kad Vilniaus situacija būtų tokia, kokia yra dabar, t.y. bloga, mieste nevyktų pokyčiai, miesto gatvės būtų skylėtos, nevykdomi socialiniai projektai.
„Tai galbūt yra vienas iš politinių tikslų parodyti, kad kiti nesusitvarko arba nesugeba kažko padaryti. Kartu tai yra bandymas nerodyti tos aiškios statistikos, kad per praėjusią kadenciją Vyriausybei vadovaujant dabartiniam premjerui ir jų partijos atstovui vadovaujant Vilniaus miesto tarybai, Vilniaus miestas praktiškai tapo nemokus“, – teigė A.Zuokas.
Esą miesto skolos pradėjo augti būtent A.Kubiliui tapus premjeru. „Nuo 2001 metų Vilniaus bendras įsiskolinimų lygis svyravo tarp 240-300 mln. Lt. Nuo 2007 metų miesto įsiskolinimai išaugo daugiau nei puse milijardo litų. Tai yra laikotarpis, kai A.Kubilius vadovauja šiai Vyriausybei. Paaiškinimas labai paprastas – didžiąją dalį praeitos kadencijos meru buvo vienos partijos atstovai, kurie galbūt nesugebėdavo prieštarauti savo partijos pirmininkui“, – aiškino A.Zuokas, turėdamas omenyje Vilių Navicką ir Raimundą Alekną, kurie vadovavo Vilniui ir priklausė Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.
Vilniaus vadovai taip pat piktinasi, kad Vyriausybė norėdama subalansuoti nacionalinį biudžetą dalį savo pareigų permetė miestui. Tai esą priežastis, kodėl skolos taip staiga išaugo.
Paklaustas, ar įtakos Vyriausybės sprendimams neturi asmeninės premjero Andriaus Kubiliaus simpatijos ar antipatijos, A.Zuokas pareiškė, kad jeigu sprendimai būtų priimami pagal „myliu-nemyliu“ principą, tai toks žmogus iš esmės būtų pavojingas valstybei.
„Jeigu žmogus vadovaudamasis principu „patinka-nepatinka“ priimtų sprendimus, svarbius daugiau nei pusei milijono gyventojų, susumavus labai aiškiai finansines pasekmes, tai pagalvočiau, ar tas žmogus turi sveiką protą. Mūsų argumentai teismui yra paremti įstatymais, kuriuos pažeidė ši Vyriausybė, Konstitucinėmis teisėmis ir matematine logika bei skaičiavimais. Taip pat turime ekspertų išvadas, kurios labai aiškiai patvirtina, kad visa problema yra formuojant valstybės biudžetą“, – sakė A.Zuokas.
Sostinės vadovas pasiūlė palyginti pajamas, kurios biudžete numatomos Vilniaus, Rygos ir Talino kiekvienam gyventojui. Šioje lentelėje vilniečiai atrodo tikri skurdžiai, nes vienas Rygos gyventojas gauna 3029 Lt, Talino – 2036, o Vilniaus – tik 1841 Lt.
„Tai ne pirmas kartas, kai Vilniaus savivaldybė, negebėdama tvarkytis su savo ūkiu, imasi tokių, sakyčiau, viešųjų ryšių akcijų. Manęs tas nestebina. tik noriu priminti, kad vyriausybė neturi pinigų, kuriuos būtų galima pavadinti Vyriausybės pinigais. Tai mokesčių mokėtojų pinigų, kurie yra skiriami tiek Vilniaus miesto savivaldybei, Klaipėdos, Gargždų ir kitoms, mokykloms ligoninėms visoje Lietuvoje. Jei Vilniaus vadovas Artūras Zuokas galvoja, kad Vilniui Kaunas, Gargždai, visos mokyklos ir ligoninės – yra kažką skolingos tai jis gali ir toliau taip galvoti“, – situaciją komentavo premjeras Andrius Kubilius.
