Birželio 21-ąją, per vasaros saulėgrįžą Šiaurės pusrutulyje, karščio banga apėmė didžiąją Vakarų ir Vidurio Europos dalį.
Italijoje aštuoniuose miestuose, tarp jų Milane, Florencijoje ir Bolonijoje, paskelbtas aukščiausias perspėjimo lygis dėl karščio. Prancūzijoje dėl aukštos temperatūros sutriko geležinkelių eismas, o Vokietijoje po kaitros smogė stiprios audros, skelbia reuters.com.
Meteorologų teigimu, dabartinius karščius lemia iš Sacharos į šiaurę plūstanti itin karšto oro masė, kurią palaiko galingas aukšto atmosferos slėgio laukas, dar vadinamas Afrikos anticiklonu.
Kas yra karščio kupolas?
Karščio kupolas – tai meteorologinis reiškinys, kai virš didelės teritorijos įsitvirtina aukšto atmosferos slėgio sistema ir išsilaiko kelias dienas ar net savaites.
Ji veikia tarsi dangtis: neleidžia įkaitusiam orui pakilti aukštyn ir išsisklaidyti, slopina debesų formavimąsi, todėl saulė nuolat kaitina žemės paviršių, o temperatūra kasdien vis labiau kyla, aiškina nationalgeographic.com.
Kai įkaitęs oras mėgina kilti, aukšto slėgio sistema jį nuspaudžia žemyn. Leisdamasis oras dar labiau susispaudžia ir įkaista, todėl prie žemės susidaro itin aukšta temperatūra, galinti apimti šimtus kilometrų.
Kodėl jis susidaro?
Karščio kupolui susiformuoti neužtenka vien karštų orų. Dažniausiai jis atsiranda tuomet, kai sutrinka reaktyvinės oro srovės cirkuliacija.
Paprastai ši stipri oro srovė juda iš vakarų į rytus ir lemia orų kaitą.
Tačiau kai jos vingiai tampa itin ryškūs ir sulėtėja, aukšto slėgio sistema gali „užstrigti“ vienoje vietoje. Tuomet virš regiono susiformuoja karščio kupolas.
Prie tokių sąlygų gali prisidėti ir šiltesnis nei įprastai vandenynų paviršius, keičiantis atmosferos cirkuliaciją.
Karštis vienoje vietoje gali laikytis ilgai
Karščio kupolai dažniausiai juda labai lėtai, todėl karštis vienoje vietoje gali laikytis ilgai.
Kol aukšto slėgio sistema nesuyra arba nepasislenka reaktyvinė oro srovė, atvėsimo tikėtis sunku.
Ekspertai pabrėžia, kad klimato kaita tokius reiškinius daro vis dažnesnius ir intensyvesnius. Aukštesnė oro ir vandenynų temperatūra sudaro palankesnes sąlygas susiformuoti ilgalaikėms karščio bangoms.
