„Rizika beveik neegzistuoja. Tam reikia rimto, labai didelio masto teroristinio akto“, – trečiadienį Vilniuje susitikęs su Seimo opozicijai priklausančiais „darbiečiais“ sakė R.Baumanis.
„Nord Stream“ aplinkos inžinerijos konsultantas Romke Bijkeris aiškino, kad grėsmė esanti tik teorinė, o praktiškai ji neįmanoma.
R.Baumanis tvirtino, kad 2025 metais Europoje bus jaučiamas 200 mlrd. kubinių metrų dujų poreikis, ir ketvirtadalį jų patieks būsimasis dujotiekis.
Kompanijos atstovai Seimo narius informavo, kad iki metų pabaigos ketinama sulaukti statybos leidimų iš visų valstybių, per kurių teritoriją bus tiesiamas dujotiekis.
Šią savaitę numatyti „Nord Stream“ atstovų susitikimai su keliomis parlamentinėmis frakcijomis. Susitikimai vyksta „Nord Stream“ iniciatyva.
Lietuva aštriai kritikuoja Rusijos ir Vokietijos Baltijos jūros dugnu ketinamą tiesti dujotiekį. Baiminamasi ne tik aplinkosauginių, bet ir politinių pasekmių.
Lietuva, kitos Baltijos šalys bei projektą kritikuojanti Lenkija neturi teisės vetuoti dujotiekio tiesimo, tačiau projektą turi palaiminti Suomija, Švedija ir Danija, nes dujotiekis eis per šių valstybių išskirtines ekonomines zonas ir teritorinius vandenis.
1220 kilometrų ilgio dujotiekis „Nord Stream“ turėtų sujungti Rusijos Baltijos pakrantę netoli Vyborgo su Vokietijos Baltijos pakrante netoli Greifsvaldo. Pirmąją liniją planuoja pradėti eksploatuoti 2011 metais, antrąją – metais vėliau. Rusija ir Vokietija tvirtina, kad projektas padės patenkinti dalį Europai reikalingo papildomo dujų importo.
