Apskritai „poltynikas “ (taip trumpai buvo vadinama penkiasdešimtoji vidurinė Lazdynuose) buvo viena demokratiškiausių sovietinio laikotarpio vidurinio mokslo citadelių – čia tuometinė Švietimo ir mokslo ministerija išbandydavo savo naujus sumanymus.
Būtent čia Lietuvoje mokiniams pirmą kartą kelis mėnesius buvo leista nenešioti tuometės mokinio uniformos. Būtent čia, gerai besimokantiems, piliečiams pamokas buvo leista lankyti laisvu grafiku. Eksperimentai, žinoma, nepasiteisino – maždaug po mėnesio uniformos buvo grąžintos, o laisvas grafikas galiojo vos vieną ketvirtį. Bet tai tik popieriuje. Iš tikrųjų iki pat nepriklausomybės atkūrimo nei vienas mokyklos mokinys, įskaitant Sėklą, mėlynojo kombinezono nebeužsivilko, o pamokas lankė savo nuožiūra.
Taip ir pradėjo formuotis mokinio Sėklos įvaizdis. Aptrinti „metalovi“ džinsai, marškinėliai su mėgstamų grupių logotipais ir būtinai ilgi plaukai. Dabartinė Sėklos barzda jau ne pirmoji – pirmtakė negailestingai buvo sunaikinta prieš pat abitūros egzaminus (ji buvo auginama trejus metus, tarp dviejų to meto švietimo sistemos egzaminų sesijų devintoje ir dvyliktoje klaseje). Tam buvo pasiruošta – kelias savaites iki „sunaikinimo akto“ Sėkla sąžiningai nešiojo kepuraitę. Tad nusiskutęs plaukus ir barzdą (nesiverčia liežuvis skutimą plikai vadinti kirpimu) bei juos tvirtai priklijavęs prie kepuraitės jis, priklausomai nuo situacijos, galėjo būti tiek ilgaplaukis, tiek visiškai plikas. Galiojo paprastas ir visiems „suprantamas“ principas – jokio vidurio.
Taigi dabartinės Sėklos barzdos amžius – lygiai dvidešimt aštuoneri.
Pasižymėdavo Sėkla ir kitose srityse, ypač turistinių žygių organizavime, jų įgarsinime bei ekstremalių pramogų sferoje. Jis vienintelis tuo metu turėjo nešiojamą japonišką magnetolą (jaunajai kartai priminsiu, jog tai buvo super prabanga). Tad visi žygio dalyviai per savaitgalį iki valiai atsiklausydavo sunkiojo roko. Viena Sėklos klasiokė pasakojo, jog jai po vieno tokio žygio dar savaitę galvoje skambėjo Alice Cooper'io „Poison“.
Tai, žiūrėk, jis be pašalinių žmonių pagalbos įsiropščia į metro skersmens pušį, kurios pirmosios šakos auga gana solidžiame aukštyje – šio proceso nematė niekas, tačiau dar yra likusių gyvų liudininkų, kurie stebėjo svaigų skrydį žemyn su nusileidimu ant pačios minkščiausios kūno vietos. Tai rusenantis laužas, kaip vienalytis kūnas, skrenda klasiokų veidų link. Tai mokyklinės diskotekos metu panašų skrydį pedagogų link atlieka aktų salės kėdės...
Olimpinis Sėklos blogas iš Pekino - jau nuo rugpjūčio 8 dienos!
