Vienos Kaune veikiančios įmonės vadovas „15min“ pasakojo, kad kai kurios laikinosios sostinės įdarbinimo agentūros užsiima abejotinais darbais.
„Iš darbo ieškančių žmonių jos paima 50 Lt, o vietoj konkretaus darbo jiems siūlo darbo skelbimus, kuriuos bet kas nemokamai gali rasti interneto skelbimų portaluose“, – sakė vardo minėti nenorėjęs verslininkas.
Jis pasakojo pats ieškojęs darbininkų ir nutarė perspėti lengvatikius, supratęs apgaule veikiančių įdarbinimo agentūrų žabangas.
„Ieškojau šaltkalvio ir maniau, kad į įmonę skambinusieji atsiliepė į mano skelbimą internete. Tačiau žmonės sakė, kad mano kontaktus gavo iš vienos įdarbinimo agentūros. Išeina taip, kad žmonės mokėjo pinigus už nemokamą skelbimą“, – įsitikinęs kaunietis.
Įdarbinimo paslaugas teikiančios įmonės „Reimensa“ atstovai teigė girdėję apie tokius įdarbinimo būdus.
„Teko girdėti, jog darbo ieškojęs vaikinas su įdarbinimo įmonės atstovu susitiko ne įmonės buveinėje, bet prekybos centro kavinėje. Atvažiavusi moteris pažadėjo rasti gerą darbą už 50 Lt. Sutartį vaikinas turėjo pasirašyti ant „špargalkės“ tipo lapo“, – pasakojo įmonės administratorė Ligita Marmakevičienė.
Z.Čeponytė sakė, kad interesantas turi būti atsargus. Jis turi pasidomėti, kiek realūs yra agentūrų pasiūlymai, ar jos turi sutarčių su darbdaviais, kokį procentą žmonių įdarbina.
Įdarbinimo paslaugų įmonės „Reimensa“ administratorės L.Marmakevičienės teigimu, apgavikai dažniausiai taikosi į iš kitų miestų atvykusius ir darbo ieškančius žmones.
„Per pokalbį jie domisi, kur naujakurys gyvena, ką veikia, o paaiškėjus, kad gerai nepažįsta miesto, sutinka atvažiuoti į bet kurią vietą, kur tuo metu žmogus yra. Gavę pinigus ir įbrukę neaiškią sutartį, jie pažada paskambinti. Tačiau geriausiu atveju jam praneša interneto portaluose pasiekiamus darbo skelbimus.
„15min“ žurnalistė pabandė susisiekti su vienos, kaip įtariama, bedarbius apgaudinėjančios, įmonės atstovais. Atsiliepusi moteris prisistatė Andrijana ir, sužinojusi, kad esu iš Panevėžio ir ieškau Kaune vadybininkės darbo, pasiūlė susitikti „kur nors mieste“. Susitikti su ja nepavyko, nes greičiausiai pašnekovės neįtikino žurnalistės tvirtinimas, kad telefono numerį gavo iš draugės. Paprašius nurodyti atstovaujamos įmonės pavadinimą, moteris išsisuko tarstelėjusi, kad dabar negali kalbėti, bet po valandos perskambins. Žadėto skambučio nesulaukėme. Prisiskambinti iš skirtingų telefonų jai taip pat nebepavyko.
„Reimensos“ duomenimis, į įmonę per dieną kreipiasi 20-100 darbo Lietuvoje ieškančių žmonių. Prieš pusmetį interesantų per dieną būdavo 3 kartus mažiau.
„Esame tarpininkai tarp darbdavių ir darbuotojų. Ieškome kontaktų su jais, jei pageidaujama – padedame surengti konkursus. 50 Lt suma imama už administracines išlaidas: gyvenimo aprašymo sudarymą, dokumentų, rekomendacijų paruošimą. Iš šios sumos padengiame ir kontaktavimo su žmonėmis išlaidas: siunčiame žinutes, skambiname, kviesdami į susitikimus su darbdaviais. Sumokėta suma galioja 6 mėnesius, esant reikalui terminą pratęsiame dar 3 mėnesiams“, – tvarką aiškino L.Marmakevičienė.
Pasak Cv.lt portalo pardavimų vadovės Živilės Vazniokienės, skelbimų vagysčių portale kol kas nepasitaikė – paprastai įdarbinimo agentūros, norinčios naudotis portalo paslaugomis, sudaro sutartį ir skelbimai dedami bendru susitarimu.
„Jei skelbimai būtų naudojami be mūsų žinios, traktuotume tai kaip piktnaudžiavimą. Jei sužinotume apie tokį atvejį, imtumėmės veiksmų, nes tai neteisėta“, – tvirtino Ž.Vazniokienė.
Pasak jos, neseniai viena įdarbinimo agentūra ėmėsi kitokios veiklos – Cv.lt portale įdėjo skelbimą, kuriame nurodė, jog norint pretenduoti į siūlomą darbo vietą, reikia nurodytu numeriu išsiųsti 5 Lt kainuojančią SMS žinutę.
„Paprašėme šį skelbimą išimti, nes pinigų rinkimas už darbo paiešką prieštarauja mūsų verslo modeliui“, – teigė Ž.Vazniokienė.
Veikla – neteisėta
Pasak Lietuvos darbo biržos (LDB) Užsienio ryšių skyriaus vedėjos Monikos Vyšniauskienės, 2003 metais Lietuvoje įsigaliojo Europos Sąjungos reglamente įtvirtinta konvencija, pagal kurią įdarbinimo agentūros negali imti mokesčio iš žmonių, ieškančių darbo Lietuvoje.
LDB duomenimis, per sausio mėnesį visoje Lietuvoje į darbo biržą kreipėsi 42 tūkst. bedarbių. Iš jų apie 40 proc. buvo nekvalifikuoti darbininkai.
„Agentūrų priežiūra šiuo klausimu sudėtinga. Galime veikti nebent gavę skundą. Tuomet imamės tyrimo ir, jei nustatomas pažeidimas, teikiame siūlymą atimti įmonei veiklos licenciją“, – sakė M.Vyšniauskienė.
Vartotojų teisių instituto prezidentės Zitos Čeponytės teigimu, įdarbinimo agentūrų teikiama informacija turi būti teisinga, išsami ir reali. Ji pastebėjo, kad agentūros naudojasi susidariusia situacija ir nevengia pažeidimų.
„Interesantas turi būti atsargus. Jis turi pasidomėti, kiek realūs yra agentūrų pasiūlymai, ar jos turi sutarčių su darbdaviais, kokį procentą žmonių įdarbina“, – kalbėjo vartotojų gynėja.
Pasak jos, įdarbinimo agentūros neturi teisės naudotis privataus asmens skelbimu jo neatsiklaususios. Pašnekovės teigimu, jei skelbimas yra įmonės, agentūra gali juo naudotis ir perduoti informaciją savo klientams, tačiau verslo etikos požiūriu ir toks poelgis netoleruojamas.
Į darbo biržą – visų pirma
Anot LDB atstovės spaudai Birutės Balynienės, netekusiam darbo žmogui patariama pirmiausia kreiptis pagalbos į darbo biržą.
„Visos mūsų paslaugos nemokamos – tiek darbo skelbimai, tiek kvalifikaciniai kursai ir mokymai, tiek specialistų konsultacijos. Be to, jei žmogus per pastaruosius 3 metus yra išdirbęs bent 1,5 metų, jam priklauso bedarbio pašalpa, mokama nuo 6 iki 9 mėnesių. Minimali mėnesinė pašalpa – 350 Lt, vidutinė – apie 700 Lt, maksimali – apie 1 tūkst., priklausomai nuo darbo stažo“, – aiškino B.Balynienė.
Pasak įmonės „Darbas“ valdybos pirmininko Vaidoto Jucio, įmonė darbuotojų paprastai ieško per darbo biržą.
„Agentūrų paslaugomis nesinaudojame. Jau ilgą laiką, ieškodami personalo, naudojamės LDB duomenų baze. Pasiūla didelė ir mus tenkina“, – teigė V.Jocius.
