Buvusios sovietinės valstybės miestuose oficialią nacionalinę vėliavą pakeitė istorinė Baltarusijos baltos ir raudonos spalvų vėliava, kurią savo simboliu pasirinko augantis judėjimas. Visur šmėžuoja ir gėlės bei balionai – įprasti taikaus pasipriešinimo simboliai. Tam tikra prasme, šie vaizdai iš Baltarusijos yra net labai pažįstami.
Spontaniški, decentralizuoti mitingai visoje šalyje ir tarp protestuotojų paplitęs socialinių tinklų naudojimas primena prodemokratinį judėjimą Honkonge. Solidarumo grandinės, kuriose dalyvauja tūkstančiai baltai apsirengusių baltarusių, primena sovietmečio nepriklausomybės judėjimo „Baltijos kelias“ išpopuliarintas iš žmonių suformuotų grandinių demonstracijas. Net tai, kad protestai neturi vieno lyderio, labai primena kitų protestų, vykusių ir vykstančių tokiose tolimose vietovėse kaip Katalonija, Čilė, Prancūzija, Indija, Irakas, Libanas ir JAV, modelį.
Šie tokie panašūs požiūriai atspindi pasaulinę tendenciją, kai vienos šalies žmonių judėjimas perima kitų gerąją patirtį. Keisdamiesi strategijomis, šūkiais ir skaitmeniniais ištekliais šie judėjimai peržengia savo valstybių sienas, įkvepia vienas kitą ir sulaukia tarptautinės paramos. Jų kontekstai ir reikalavimai gali būti skirtingi, tačiau taktika – panaši.
