2020-01-17 15:06

Derybos dėl ES biudžeto – egzaminas G.Nausėdai: kuo pavėluotas susirūpinimas gresia Lietuvai

Šios savaitės naujienų suvestinėse mirktelėjo žinia apie tai, kaip trečiadienį šalies vadovas su keletu ministrų svarstė nerimą keliančius klausimus dėl būsimojo daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto. Ministrų susirūpinimas turi rimtą pagrindą – egzistuoja daugiau nei reali grėsmė, jog 2021–2027 m. Lietuva gaus beveik ketvirčiu (24%) mažiau Sanglaudos paramos, nei gavo 2014–2020 m. Ką tai reiškia šaliai, kurioje daugiau nei pusė viešųjų investicijų ir beveik visa regioninė politika yra finansuojama Europos Sąjungos paramos lėšomis, nesunku įsivaizduoti. Turintys geresnę atmintį dar gali pridurti, jog giliausiu pastarosios krizės laikotarpiu, maždaug 2009–2011 m., ES lėšomis buvo finansuojamos beveik visos viešosios investicijos.
Gitanas Nausėda
Gitanas Nausėda / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Drąsius pareiškimų, kad Lietuva turi kovoti, ir išgyvenimų, kad ji užstrigs „vidutinių pajamų spąstuose“, bent jau žiniasklaidoje nelydėjo išsamesnė tai nulėmusių priežasčių analizė. O bent jau išsiaiškinus, kodėl susiklostė tokia padėtis, taptų aiškiau, ką toliau reikia daryti.

Kad ir kaip paradoksaliai tai neskambėtų, dėl mažėsiančios Sanglaudos paramos (čia nekalbama apie žemės ūkio politiką) didžiausi kaltininkai, neskaičiuojant Brexito, yra du: mes patys (taigi ir valstybė) ir BVP pagal PPP skaičiavimo metodika.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą