„Mūsų oponentus, radikalius demokratus, veda neapykanta, prietarai ir įniršis, – pasakė D.Trumpas miniai, susirinkusiai per jo perrinkimo kampanijos pradžios renginį Orlande birželį. – Jie nori jus sunaikinti ir nori sunaikinti mūsų šalį, kokia ji yra.“ Tai yra prezidento žinutės savo rinkėjams pagrindas: tik jis stovi tarp jų ir bedugnės.
Spalį, stiprėjant jo apkaltos perspektyvai, jis piktinosi tviteryje: „Tai, kas vyksta, nėra apkalta, tai – PERVERSMAS, kuriuo siekiama atimti iš žmonių įgaliojimus, jų BALSUS, jų laisves, jų Antrąją pataisą, religiją, kariuomenę, sieną pasienyje [su Meksika] ir Dievo suteiktas teises jiems kaip Jungtinių Amerikos Valstijų piliečiams!“ Be to, jis citavo vieno savo šalininko tamsią prognozę, kad prezidento apkalta esą „sukels pilietinį karą lyg šios tautos lūžį, kuris mūsų šaliai niekada nesugis“.
D.Trumpo apokaliptinė retorika atitinka šių laikų turinį. Politinis isteblišmentas yra labiau susiskaldęs nei kada nors anksčiau dabartiniais laikais. Per pastaruosius 25 metus tiek raudonųjų (respublikonų), tiek mėlynųjų (demokratų) teritorijos nusidažo vis ryškiau: demokratai dominuoja miestuose ir priemiesčiuose, o respublikonai – kaimiškose vietovėse ir miesteliuose. Kongrese, kur abi partijos kažkada persidengdavo ideologiškai, praėjimas tapo atotrūkiu.
