Kai kuriais skaičiavimais, pasaulyje trūksta 400 trilijonų dolerių, kad būtų galima išlaikyti senėjančią visuomenę. Čilė ir Prancūzija skirtingai finansuoja išėjimą į pensiją, tačiau abi šalys kenčia nuo pavojingų trūkumų.
Čilėje taikoma apibrėžtų įmokų (angl. defined contribution, DC) sistema, pagal kurią asmenys moka įmokas į savo sąskaitą ir prisiima investavimo riziką finansuodami savo išėjimą į pensiją. Prancūzijos vyriausybė siūlo dosnų nustatytų išmokų (angl. defined benefit, DB) planą, pagal kurį valstybė kiekvienais metais moka savo piliečiams nustatytą sumą. Abi sistemos neveikia, nes nesvarbu, kaip finansuojate išėjimą į pensiją, nepabėgsite nuo vienos pagrindinės tiesos – išėjimas į pensiją yra brangus ir tam nėra pakankamai lėšų. Arba bent jau nėra pakankamai lėšų, kad būtų užtikrintas toks pragyvenimo lygis, prie kokio žmonės įpratę. Į pensiją išeinanti kūdikių bumo karta dabar išbando visų tipų sistemas ir mums visiems neišvengiamai teks permąstyti savo lūkesčius.
