Sekite 15min Google
Švedija, Nyderlandai, Ispanija ir Lenkija, remiamos Baltijos šalių, vėl aktyviai siekia, kad įšaldytos Rusijos centrinio banko lėšos būtų panaudotos Ukrainai remti.
Karo išlaidos Ukrainai ir toliau auga, todėl šių lėšų panaudojimas galėtų suteikti Kyjivui papildomų finansinių išteklių. Tačiau iniciatyva vėl susidūrė su Belgijos pasipriešinimu.
ES šalyse iš viso įšaldyta apie 210 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų. Didžioji jų dalis – apie 185 mlrd. eurų – laikoma Belgijoje, Briuselyje įsikūrusioje bendrovėje „Euroclear“.
Belgija baiminasi, kad šių lėšų panaudojimas Ukrainai sukeltų šaliai didelę teisinę ir finansinę riziką. Tuo metu „Euroclear“ jau susiduria su Rusijos centrinio banko ieškiniu.
Pernai Belgija aktyviai priešinosi Europos Komisijos planui panaudoti 210 mlrd. eurų Rusijos turto kaip pagrindą beprocentinei paskolai Ukrainai. Belgijos pozicija iki šiol nepasikeitė – šalis teigia ir toliau prieštarausianti tokiam sprendimui.
„Priežastys, dėl kurių mes tam prieštaraujame, niekur stebuklingai nedingo“, – šią savaitę sakė Belgijos užsienio reikalų ministras Maksimas Prevo.
Pasak jo, Rusijos turto panaudojimas tokiu būdu, kuris iš esmės prilygtų jo konfiskavimui, sukeltų „labai didelę riziką“
„Euronews“ publikacija skaitykite čia.
O jeigu Belgija nebebūtų atsakinga už šį turtą?
Europos sostinėse vis daugiau dėmesio sulaukia pasiūlymas Rusijos centrinio banko lėšas, laikomas „Euroclear“, perkelti į naują instituciją, kuri priklausytų Europos Sąjungai ir būtų jos kontroliuojama.
Tokio sprendimo šalininkai mano, kad taip būtų galima nuo šio ginčo atitraukti „Euroclear“ ir kartu sumažinti Belgijai tenkančią riziką.
Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka šį pasiūlymą vertina palankiai.
„Pasiūlymas, kurį norėtume aptarti, – galimybė įšaldyto turto valdymą iš Belgijos perduoti Europos Sąjungai“, – „Euronews“ sakė S. Marčenka.
Pasak jo, tai padėtų išspręsti problemą ir sumažintų su šiuo turtu susijusią riziką.
S. Marčenkos teigimu, tokiu atveju nebereikėtų sudėtingos nacionalinių garantijų ir kompensavimo mechanizmų sistemos, kurią Europos Komisija buvo pasiūliusi siekdama apsaugoti Belgiją nuo galimų Rusijos atsakomųjų veiksmų.
„Tai būtų bendra Europos Sąjungos atsakomybė. Visos 27 šalys pasirašytų vieną susitarimą. Tai būtų visiškai kitokia situacija“, – sakė ministras.
Europos Komisija apie šį pasiūlymą žino, tačiau kol kas nenori iš naujo kelti klausimo, kaip gauti daugiau lėšų Ukrainai. Komisija laukia, kol paaiškės, ar valstybės narės pritartų tokiam sprendimui. Kartu ji pabrėžia, kad neatmeta galimybės panaudoti įšaldytas Rusijos valstybės lėšas Ukrainai remti.
Vienas turto valdytojas visai ES
Tiesa, ši idėja nėra nauja. Pastaruosius kelis mėnesius trys ekspertai – „Reuters“ apžvalgininkas Hugo Dixonas, Edinburgo universiteto Teisės mokyklos garbės profesorius Lee Buchheitas ir investicijų bendrovės PGIM vicepirmininkas Daleepas Singhas, anksčiau dirbęs Joe Bideno administracijoje, – vykdo projektą „The Russian Transfer“.
Jie siūlo pasinaudoti ES sutarčių 122 straipsnyje numatytais skubos mechanizmais ir Rusijos centrinio banko lėšas, laikomas „Euroclear“ ir privačiuose bankuose, perkelti į ES priklausančią instituciją.
Tokį sprendimą jie grindžia visuomenės saugumo ir finansinio stabilumo argumentais.
122 straipsnis, kuriam pritaikyti reikia valstybių narių balsų daugumos, jau buvo panaudotas siekiant neribotam laikui įšaldyti Rusijos lėšas.
Pasiūlymo autoriai teigia, kad nauja institucija nebūtų įprasta komercinė įmonė, todėl jai nereikėtų būti įsikūrusiai vienoje konkrečioje ES valstybėje, kuriai Maskva galėtų daryti spaudimą ar reikšti teisines pretenzijas.
Belgijai būtų suteikta garantija dėl nedidelės rizikos, kad dėl turto perkėlimo jai gali būti priteista žala. Tokia apsauga būtų įtvirtinta ES teisės aktu.
Tuo metu Rusijos centrinis bankas ir toliau formaliai liktų šių lėšų savininku. Rusija galėtų jas susigrąžinti tik sumokėjusi Ukrainai karo reparacijas.
Dixonas, Buchheitas ir Singhas taip pat nurodo istorinį precedentą. 2003 m. kovą, netrukus po JAV invazijos į Iraką, Baltieji rūmai nurodė 1,7 mlrd. JAV dolerių vertės Irako valstybės lėšas perkelti į specialią sąskaitą Niujorko federaliniame rezerve.
„Jei ES panaudos 210 mlrd. eurų vertės Rusijos lėšas Ukrainai remti, Putinas žinos, kad Ukraina negali pralaimėti vien todėl, kad jai pritrūko pinigų. Tuomet jis gali nuspręsti, kad geriausia išeitis – sudaryti taiką“, – teigė ekspertai „Euronews“ žurnalistams.
Kita galimybė – atskira finansinė struktūra
Europos politikos studijų centro vadovas Karelas Lannoo siūlo kitą variantą – sukurti specialios paskirties finansinę struktūrą (SPV).
Joje būtų laikoma didžioji dalis Rusijos lėšų, tačiau būtų naudojamos tik iš šio turto gaunamos papildomos pajamos – apie 4 mlrd. eurų per metus.
Šios maždaug 4 mlrd. eurų metinės pajamos galėtų būti naudojamos kaip garantija ES skolinantis pinigus. Kitaip tariant, ES galėtų pasiskolinti gerokai didesnę sumą ir ją iš karto skirti Ukrainai, o paskola vėliau būtų grąžinama iš šių pajamų.
Svarbiausia, kad pats 210 mlrd. eurų vertės Rusijos turto pagrindas tokiu atveju liktų nepaliestas.
Pagal K. Lannoo siūlomą modelį ES galėtų pasiskolinti pinigų Ukrainai, o šią paskolą garantuotų Europos stabilumo mechanizmas (ESM). 2012 metais įsteigtas ESM skirtas euro zonos finansiniam stabilumui užtikrinti. Jis gali suteikti paskolų iki 500 mlrd. eurų.
„Valstybėms narėms reikia per daug laiko, kad jos patvirtintų nacionalines garantijas. Geriau pasinaudoti tuo, ką jau turime, ir užtikrinti kuo mažiau trinties“, – sakė ekspertas.
Įdomu tai, kad SPV modelį pati Europos Komisija pernai buvo įtraukusi į valstybėms narėms pateiktą galimų sprendimų dokumentą. Tačiau jame buvo perspėta, kad tokios struktūros finansavimo kaina būtų didesnė nei tradicinio bendro skolinimosi.
Rizika visai Europos finansų sistemai
Šios idėjos šalininkai įsitikinę, kad pakeitus instituciją, kuri administruoja Rusijos lėšas, būtų galima sumažinti Belgijos nuogąstavimus, išspręsti politinę aklavietę ir suteikti ES didelius finansinius išteklius Ukrainai remti.
Belgijos pareigūnai šį neoficialiai svarstomą pasiūlymą jau įvertino. Jie pripažįsta, kad toks sprendimas galėtų panaikinti dalį ilgalaikių šalies prieštaravimų, nes strategiškai svarbi finansų infrastruktūros įmonė „Euroclear“ nebebūtų tiesioginiame ginčo centre.
Tačiau naujai ES institucijai tektų susidurti su kitomis rizikomis.
Viena iš priežasčių, dėl kurių praėjusių metų planas žlugo paskutinę minutę, buvo baimė, kad užsienio valstybės ir investuotojai tokį žingsnį palaikys valstybės turto konfiskavimu.
Tai galėtų paskatinti kitų šalių investuotojus ir centrinius bankus perkelti savo turtą iš Europos į kitas jurisdikcijas. Tokia reakcija galėtų sukelti rimtą reputacinę krizę visai euro zonai.
Ši rizika buvo vienas svarbiausių Europos Centrinio Banko argumentų per praėjusių metų įtemptas derybas.
Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde privačiai ragino ES lyderius ieškoti būdų, kaip įšaldytas Rusijos lėšas panaudoti kartu su kitomis Vakarų valstybėmis. Jos teigimu, taip būtų išvengta situacijos, kai dėl tokio sprendimo visą riziką prisiimtų euro zonos šalys.
Vėliau ECB atsisakė suteikti skubų likvidumą garantijoms, susijusioms su Ukrainai planuota reparacijų paskola.
ECB, „Euroclear“ ir kai kurios ES valstybės narės vis dar atsargiai vertina bet kokį didelės rizikos sprendimą, kuris galėtų paskatinti investuotojus iškelti kapitalą iš Europos, sukelti finansinį nestabilumą ir susilpninti eurą – antrą pagal svarbą pasaulio valiutą.
Tai ypač aktualu tuo metu, kai pasaulio finansų rinkos jau susiduria su dideliais sukrėtimais.
Kol kas neaišku, ar Rusijos turto administravimo perdavimas kitai institucijai iš tiesų padėtų įtikinti skeptikus ir išspręstų ilgai trunkančią politinę aklavietę.
