„Minios psichologija – labai primityvi, - naujienų portalui 15min.lt sakė O.Lapinas, - Minioje žmogus tampa anonimiškas. Šiaip jis jaučia atsakomybę arba bijo bausmių, o minioje staiga pasijunta nepastebimas ir ima laisvai reikšti bet kokias emocijas. Pavyzdžiui, stadione, atrodytų, kultūringi žmonės ima garsiai keiktis, šūkauti, švilpti. Panašiai kyla ir riaušės“.
Ieškojo „atpirkimo ožio“
Psichologo teigimu, riaušes iš pradžių taikiu turėjusiame būti mitinge išprovokavo „atpirkimo ožio mentalitetas“. Įaudrinta ir įpykusi dėl sunkėjančio gyvenimo minia tiesiog ieškojo atpirkimo ožio, ant kurio išliejus emocijas atslūgtų įtampa. Jei nebūtų kilusios riaušės, jaunuoliai būtų susimušę kur nors prie restorano, – sakė O.Lapinas
„Žydai senovėje netgi turėjo tokį paprotį: į aikštę atsivesdavo tikrą ožį ir liepdavo visiems mėtyti į jį akmenis. Paskui tą ožį nužudydavo“, – sakė O.Lapinas.
Tačiau, anot psichologo, toks emocijų išsikrovimas vykdavo tik senovės laikais. Vėliau imta taikyti psichologinį terorą – nekenčiamas žmogus užsipuolamas psichologiškai, šmeižiamas. „Bet kartais, kaip šiuo riaušių atveju, grįžtama ir prie labai seniai gyvavusių metodų“, – sakė O.Lapinas.
Psichologo nuomone, riaušės kilo dar ir todėl, kad žmonės nemėgsta nusistovėjusių įvykių. „O čia – tokia naujiena: prie Seimo galimi susirėmimai, kurių niekad nebuvo! Visi apie tai kalba, aptarinėja, akys blizga. Kaip praleisi, nenueisi? Ypač jaunimas visada pasiruošęs dalyvauti panašiuose įvykiuose“, – sakė O.Lapinas.
Muštynės – gyvenimo būdas
Psichologo teigimu, dauguma dalyvių tokiam minios instinktui ir pasidavė. „Na, tarp visų gal buvo kokie 20-30 jaunuolių, kurie jau iš anksto buvo nusiteikę pasimušti. Jiems nesvarbu, su kuo muštis. Jei nebūtų kilusios riaušės, jie tą ar kitą dieną būtų susimušę kur nors prie restorano. O čia dar muštynėms rado – bent jie taip manė, - ideologinį pagrindą: stojo už savo teises“, – aiškino O.Lapinas.
Daugiausia, pasak jo, tokioms minios nuotaikoms pasiduoda jaunimas. „Tačiau yra ir pagyvenusių žmonių, kurie galvoja, kad ekonomikos krizę gali sukelti vienas ar kitas žmogus, ir ant jo pyksta. Tai darželinio amžiaus supratimas apie ekonomiką“, – sakė O Lapinas.
