Po birželio pradžioje Europos Sąjungoje (ES) vykusių rinkimų paaiškėjo, kad šiai frakcijai, surinkusiai 36 proc. balsų, turėtų atitekti 265 vietos, pranešė EP spaudos tarnyba.
Socialistų frakcija Europos Parlamente (PES) su numatomais 162 mandatais turėtų išlikti antroji pagal dydį, tačiau ji sumažės - kadenciją baigiančiame EP socialistai turėjo 215 vietų.
Trečiąją vietą išlaikys Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija (ALDE), kuri taip pat šiek tiek sumenks. Jai priklausys 80 mandatų.
Savo pozicijas pavyko sustiprinti žaliesiems – Žaliųjų frakcija/Europos laisvasis aljansas (GREENS/ EFA) turės 51 mandatą. Kadenciją baigiančiame EP žalieji užėmė 43 vietas.
Šiek tiek sumažės Sąjungos už tautų Europą frakcija (UEN) – jai liks 35 vietos.
Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija/Šiaurės šalių žalieji kairieji (GUE/NGL) šiek tiek sumenks ir turės 33 mandatus, Nepriklausomybės/demokratijos frakcija (IND/ DEM) – 19 vietų.
Išvardintoms frakcijoms nepriklausančiųjų padaugės daugiau nei tris kartus – jų bus 91.
Nuo 2009 metų liepos į kiekvienos frakcijos sudėtį turi būti įtraukti atstovai bent iš septynių valstybių narių. Minimalus narių skaičius, kurio reikia frakcijai sudaryti, yra 25.
Anot pranešimo, tikslesnė frakcijų sudėtis paaiškės iki pirmosios naujos sudėties EP plenarinės sesijos, kuri numatyta liepos 14-16 dienomis Strasbūre.
Europos Parlamente iš viso dirbs 736 europarlamentarai.
Negalutiniais duomenimis, rinkėjų aktyvumas visose 27 ES šalyse EP rinkimuose buvo itin žemas ir nesiekė 43 proc.
