„Šiuo metu, aš manau, – centro kairės“, – paklaustas, kuri būsima valdančioji koalicija realesnė, sekmadienį Vilniuje žurnalistams sakė A.Butkevičius po to, kai balsavo savo rinkimų apylinkėje antrajame Seimo rinkimų ture.
„Dėl to, kad nuo kalbų pereitume prie tam tikrų konkrečių veiksmų, kurie būtų orientuoti į tam tikrus rezultatus“, – sakė socialdemokratų vadovas.
Anot jo, „realios pajamos Lietuvoje tarp visų Baltijos šalių mažėja, ir Latvija, ir Estija, ir Lenkija mus labai stipriai lenkia“. Būsimais naujos koalicijos prioritetais A.Butkevičius įvardijo „kol kas praktiškai iš mirties taško nepajudėjusį gyvenamųjų namų renovavimą“ bei šilumos ūkio pertvarką, siekiant mažinti šilumos kainas.
„Taip pat reikėtų didesnę paramą skirti tiems sektoriams, kurie skatina gamybą, bet sumažinti tą skyrimą pagal ES teisę toms sritims, kurios nekuria pridedamosios vertės. O tai reiškia tokie pinigai didina tik infliaciją“, – sekmadienį svarstė A.Butkevičius.
Po pirmojo Seimo rinkimų turo trys opozicinės partijos – Lietuvos socialdemokratų partija, Darbo partija bei partija „Tvarka ir teisingumas“ – pasirašė pirminį susitarimą, kad rems viena kitos kandidatus per antrąjį Seimo rinkimų turą, pradės konsultacijas dėl būsimos valdančiosios koalicijos sukūrimo, o jeigu norės derėtis su daugiau partijų, apie tai privalės pranešti partneriams.
„Šiandien partijos valdybos posėdyje diskutuosime įvairiausius variantus. Jeigu atsiras noras kalbėti su kitais, mes turime partnerius informuoti“, – sakė A.Butkevičius.
Jis teigė, kad per antrąjį turą trys partijos – kairiosios Socialdemokratų ir Darbo partijos bei dešinieji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – turi panašias galimybes būti didžiausios parlamente.
Paklaustas, kaip vertina savo galimybes tapti premjeru, socialdemokratų lyderis teigė, kad šis klausimas – per ankstyvas.
„Aš manau, apie vidurnaktį apie tai galėsime kalbėti“, – tvirtino jis.
Anot jo, kol kas tai tik teorinė galimybė.
„Manau, kad tie, kurie dalyvauja politiniame gyvenime, turi galvoti ir apie teorinius variantus. Vis dėlto esame tradicinė partija, kuri gana nemažą patirtį politiniame gyvenime ir valdžioje turi. Reikia tikėtis“, – sakė A.Butkevičius.
Po pirmojo rinkimų turo daugiamandatėje apygardoje daugiausia balsų – 19,82 proc. – surinko Darbo partija ir gavo 17 mandatų Seime. Socialdemokratai su 18,37 proc. balsų užsitikrino 15 mandatų, o treti likę konservatoriai su 15,08 proc. balsų – 13 mandatų. Po septynis mandatus pasidalijo 8,57 proc. balsų gavęs Liberalų sąjūdis ir 7,99 proc. balsų surinkusi Drąsos kelio partija. Šešis mandatus su 7,31 proc. balsų gavo partija „Tvarka ir teisingumas“, penkis mandatus – 5,83 proc. balsų gavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
Sekmadienį Lietuvoje vyksta antrasis Seimo rinkimų turas, parlamentarai renkami 67 vienmandatėse apygardose. Dėl mandatų varžosi 134 kandidatai.
Antras turas neorganizuojamas trijose vienmandatėse, kuriose Seimo nariai išrinkti jau pirmajame ture, taip pat Zarasų-Visagino apygardoje, kurioje pirmojo turo balsavimo rezultatai pripažinti negaliojančiais. Zarasų-Visagino apygardoje turės ne vėliau kaip po pusės metų vykti pakartotiniai rinkimai.
Pirmajame ture į Seimą buvo išrinkti socialdemokratas Algirdas Butkevičius Vilkaviškyje, „darbietė“ Virginija Baltraitienė – Kėdainiuose, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Leonardas Talmontas – Vilniaus-Šalčininkų apygardoje.
Antrajame rinkimų ture varžosi po 35 Darbo partijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatus, 28 socialdemokratai, devyni Drąsos kelio partijos kandidatai, septyni partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovai, po šešis Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovus, keturi savarankiškai išsikėlę kandidatai, du Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, du Liberalų ir centro sąjungos atstovai.
