„Matosi, kad tam tikros politinės jėgos stengėsi ir pakankamai kūrybingai, išradingai pasižiūrėjo į rinkimines kampanijas, tačiau tenka apgailestauti, kad tikrai nestokojame primityvaus populizmo ir elementaraus idėjų trūkumo. Bet tai tikrai nėra šių rinkimų naujiena, tai galima pastebėti kaip tęstinį simptomą“, – interviu Žinių radijui antradienį sakė M.Lingė.
Pasak patarėjo, šioje kampanijoje iki šiol nebuvo labai aštrios konfrontacijos tarp politinių jėgų: „Tai galbūt yra pasekmė to, kad nėra labai aiškių lyderių, ir nežinia su kuo politinėms partijoms po Seimo rinkimų gali tekti sudaryti Vyriausybę“.
Jo teigimu, naujasis Seimas po rinkimų bus fragmentuotas – į jį gali patekti įvairių partijų atstovai.
M.Lingė sako, jog rinkėjai turėtų balsuoti atsakingai – eiti prie urnų „daugiau apmąsčius ir mažiau pasitelkiant emocijas“.
„Tikėtis turėtume tokių rezultatų, kurie leistų sklandžiai suformuoti stabilią ir pažangią Vyriausybę – tai yra visų bendras interesas“, – kalbėjo patarėjas.
Jo nuomone, tai svarbu dėl biudžeto formavimo, verslo, strateginių ilgalaikių valstybės projektų tęstinumo užtikrinimo.
„Visam tam pasiekti būtų neblogai, jeigu po spalio 28-osios, po antrojo turo, vis dėlto matytume aiškius rinkimų lyderius, kurie tikrai galėtų prisiimti atsakomybę formuojant daugumą ir kad to stabilumo Seime būtų daugiau, nes priešingu atveju tikrai nusimato ir nemažai įtampų, ir galbūt skandalingo darbo“, – teigė M.Lingė.
Jis taip pat svarstė, kad žmonių tikėjimo valdžia ir pagarbos jai nepadidintų privalomi rinkimai: „Kaip tik gali susidaryti prieštaringas efektas – atėjimas į rinkimus bus nebe sąmoningas ir tikrai negalėtų priduoti išrinktai valdžiai daugiau darbo kokybės“.
„Rinkėjų aktyvumas aktyvesnis gali būti ir be prievolės. Viskas priklauso, matyt, nuo žmonių lūkesčių ir tikėjimo savo ateitimi“, – sakė M.Lingė.
Seimo rinkimai vyks spalio 14 dieną.
