Tokį sprendimą komitetas ketvirtadienį priėmė apsvarstęs Seimo Teisės departamento teiginius, kad Vyriausybės ir parlamentarų ketinimai sumažinti motinystės pašalpas gali prieštarauti Konstitucijai.
Seimo teisininkai priekaištauja, kad ketinama mažinti tik tas motinystės pašalpas, kurios mokamos iš „Sodros“, o analogiškų išmokų, mokamų iš valstybės biudžeto, nesiūloma mažinti, todėl tai galimai pažeidžia Konstitucijos nuostatas dėl lygiateisiškumo.
Iš valstybės biudžeto, o ne iš „Sodros“ yra mokamos motinystė pašalpos statutiniams pareigūnams. „Statutinių pareigūnų specifinis statusas pateisina skirtingą pašalpų mokėjimo reguliavimą“, – BNS sakė komiteto patarėjas Virginijus Kanapinskas.
Po tokių Seimo teisininkų išvadų Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalėjo pateikti savo išvadą, kitaip Seimas negali balsuoti dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisų, numatančių mažinti motinystės pašalpas jau nuo šių metų rugpjūčio. Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlo motinystės pašalpas iki 50 proc. mažinti tik nuo kitų metų liepos, o ne nuo gegužės, kaip buvo siūloma anksčiau.
Auginantiems vaikus iki vienų metų tėvams siūloma mokėti 90 proc., nuo vienų iki dvejų metų – 75 proc. gauto darbo užmokesčio dydžio išmoką. Nuo kitų metų liepos 1-osios siūloma pirmaisiais vaiko auginimo metais mokėti 90 proc., o antraisiais – 50 proc. gauto atlyginimo išmokas, kartu leidžiant motinoms užsidirbti papildomai.
Mažinant išmokas išimtys būtų taikomos tik tiems tėvams, kurių gaunama pašalpa po sumažinimo nesiektų minimalios mėnesio algos – 800 litų. Tokiu atveju pašalpa būtų apkarpoma mažiau – kad nebūtų mažesnė negu 800 litų.
Dabar motinystės pašalpa pirmaisiais metais siekia 100 proc., antraisiais – 85 proc. gauto darbo užmokesčio, tačiau negali viršyti 5 draudžiamųjų pajamų dydžio – 7440 litų. Jeigu gaunantys pašalpą tėvai įsidarbina, jiems pašalpos arba mažinamos, jeigu alga nesiekia pašalpos dydžio, arba iš viso nebemokamos, jeigu jų gaunamas darbo užmokestis yra didesnis už pašalpą.
