Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Slidininkų ir snieglentininkų konkursas: kas keičia rusus prabangiajame Išgle?

Slidinėjimas Austrijos Išgle (Ischgl): bekelių mėgėjams  labai patiks - čia pilna specialiai paliktų netvarkomų erdvių.
Astos C. nuotr. / Slidinėjimas Austrijos Išgle (Ischgl): bekelių mėgėjams labai patiks - čia pilna specialiai paliktų netvarkomų erdvių.
Šaltinis: 15min
0
A A

Išglas vadinamas vienu prabangiausiu Austrijos slidinėjimo kurortu. Bet prabangą itin mėgstančių rusų šį vasarį čia sutikome vos vieną kitą. Juos keičia turistai iš Lenkijos.

Rašykite adresu: slides@15min.lt

Dabar čia kur kas dažniau skamba ne šios tautos, o lenkų, ir, kaip bebūtų keista, rumunų šnekta. Matyt, jiems Išglas jau nebėra per brangus ir per prabangus. Nors kainos čia tikrai nemenkos. Bet tai neturėtų stebinti: Ischglas – ant pat Austrijos ir Šveicarijos sienos. Tik du keltuvai – ir jau gali skrieti franką lėkti šuoliais paleidusioje vienoje turtingiausių pasaulio valstybių.

Junkitės prie „Slidininkų rojaus“ tinkle „Facebook“

Už vieną kainą – keturi

Silveretos regioną, be didžiausio jo centro – Išglo – sudaro dar trys mažesni slidinėjimo centrai. Visus juos skiria po maždaug 8 km kelio.

Jeigu apsistojote ne Išgle, įsigyti kiek pigesnį slidinėjimo bilietą (suaugusiam žmogui už 6 dienas – 226 eurai) nepavyks. Teks pirkti už 265 eurus. Bet už tai – daugiau erdvės: 73 keltuvai visoje Silveretoje, kai pirmu atveju slidinėti galėsite tik Išgle.

Didelę kainą austrai atremia skaičiais: savaitės slidinėjimo bilietas 1964 m. Išgle kainavo vertinant šių dienų pinigine verte 161 eurą. Bet tada buvo tik du keltuvai, o dabar – 45.  

Kadangi apsistojome toliau nuo Išglo, nori nenori teko pirkti brangesnį bilietą. Tris dienas skyrėme pačiam Išglui (ir tų trijų dienų pasirodė per maža ištyrinėti visas trasas). Kitas tris paskirstėme Kapplui, See miestelio trasoms ir Galtürui.

Tai, kas patiko mažiausiai

Galtüras mums pasirodė mažiausiai vertas dėmesio. Trasos apytrumpės, su daug siaurų pravažiavimų ir statokos: tarp juodos ir raudonos nejunti jokio skirtumo. Tad, pavyzdžiui, pradėti mokytis čia slidinėti ar lavinti įgūdžius nėra paranku.  

Kelios trasos nubėga link užtvenkto didelio ežero. Gražu, bet nusileidus viena atokesne trasa, kilti į viršų tenka seno modelio dviviečiu keltuvu.

Apskritai mums jis pasirodė toks lyg suspaustas, lyg provincialus slidinėjimo kurortėlis, o nuo pietų dar ir šešėlis užslenka – saulė ridinėjasi tik pačioje kalnų viršūnėje.

Kelios trasos nubėga link užtvenkto didelio ežero. Gražu, bet nusileidus viena atokesne trasa, kilti į viršų tenka seno modelio dviviečiu keltuvu, nusileidus kita – vadinamaisiais inkarais. Prabanga to nepavadinsi.

Beje, Galtürui 1999 m. labai nepasisekė. Sniego griūtis palaidojo 31 žmogų. Dabar miestelio trobas saugo iki stogų iškilusios akmeninės sienos, centre - aukų atminimui įrengtas modernus muziejus.

Ir panašūs, ir skirtingi

Kapplas ir See, iš pirmo žvilgnio – lyg broliai. „Bumbulas“ per miškingus šlaitus užmeta į kalno viršūnę, čia – keli vadinamieji varlinukai, o kiti rikiuojasi prie keturviečio keltuvo ir kyla dar aukščiau. Ten jau gali lėkti plačiomis, ilgomis trasomis.

Tačiau Kapplas turi vieną nuostabią viršūnę, iškilusią iki 2720 m. Tai nėra aukščiausias šio slidinėjimo regiono taškas. Tačiau nuo jo tik šį sezoną atidaryta nauja trasa įspūdinga.

Ji pažymėta keliuose įprastu greitkelio ženklu. Prasideda siauru, vingiuotu keliuku tarp uolų, kuris netrukus virsta tikra automagistrale, apsukančia pusę kalno. Skrieji platybėmis net užsimerkęs. O kodėl gi ne? Žmonių čia tiek mažai, kad  jautiesi kaip Palė (piemenų dievas), kuris liko vienas pasaulyje. Būsite – išmėginkite. Jos numeris – 9.

Prasideda siauru, vingiuotu keliuku tarp uolų, kuris netrukus virsta tikra automagistrale, apsukančia pusę kalno. Skrieji platybėmis net užsimerkęs.

Viskas idealu, bet jau žmonių...

O štai Išgle vienišas niekada nebūsi. Į kalną Austrijos pusėje mases kelia trys galingi keltuvai, iš Šveicarijos lynais vienas kitą keičia dviaukščiai vagonai.

Populiariausios raudonosios trasos, jei dangus giedras ir nedrebia sniegas, jau apie pietus jos virsta ledo čiuožyklomis, tad slidės turi būti gerai pagaląstos.

Restoranai tiesiog lūžta nuo alaus gerėjų ir pietautojų – laisvą kėdę Austrijos pusėje rasti sunku. Šveicarijoje jų daugiau, mat kainos čia mažiau draugiškos. O vakariečiai juk irgi skaičiuoja. Beje, atsiskaityti galima abiem valiutomis: Šveicarijos frankais ir eurais. Kursas – beveik tas pats.

Nuo 2864 m Palinkopfo viršūnės atsiveria nuostabi kalnų panorama ir prasideda 80 trasa, pavadinta Dutyfree keliu. Jis veda į Šveicarijos Samnaun miestelį, kur gali čiuožti tarp 50 parduotuvių ir pirkti bemuičius laikrodžius, kvepalus, kosmetiką, alkoholį. Tik tų pirkėjų kažkaip buvo mažoka...

Nieko nuostabaus. Panašios ar net tos pačios prekės Austrijos parduotuvėje su visais mokesčiais kainuoja panašiai ar net pigiau.

Tačiau neužsibūkite Samnaun miestelio parduotuvėse. 16 val. sustos keltuvai Austrijos pusėje ir tai taps tik jūsų problema. Teliks viena išeitis – aplinkeliais, siaurais, vingiuotais takais grįžti šveicarišku taksi.

Per kalnus kirtus Austrijos sieną, nusileisti į Išglą paprasčiau. Daug slidininkų tam renkasi keltuvą, bet dar daugiau jų leidžiasi 1 – ilgiausia regione – trasa. Dienos pabaigoje ji tampa tikru išbandymu – ledo ir sniego kauburių karalyste, kurią įveikęs jautiesi tikru kalnų užkariautoju.

Augustavą dabar įveiki daug greičiau – vilkikai suka nauju aplinkeliu, dviejų juostų kelias tiesiamas ir toliau.

Beje, taip pat pasijusti galima ir dar vienoje Išglo trasoje. Jos statumas – 75 procentai. Jai išlyginti paprasto vadinamojo retrako jau nepakanka – tam skirta speciali mašina.

Atgal namo

Išglas – pačiame Austrijos gale, tad kelionė iki jo automobiliu trunka dvi dienas. Ir čia būtinai noriu tarti pagiriamąjį žodį lenkams. Dar ne taip seniai jų šalis vairuotojams buvo didžiausias nervų išbandymas. Keikėme siaurus ir judrius lenkų kelius, nusmurgusias degalines, dvokiančius tualetus.

Dabar lenkai mus aplenkė ir paliko toli toli. Tik išvažiavus iš Lazdijų gumbuotu keliu pro Lietuvos pusėje styrančius pasieniečių pastatų griaučius, įriedi į tvarkingą, plačią, naujai išasfaltuotą pasienio zoną Lenkijoje.

Augustavą dabar įveiki daug greičiau – vilkikai suka nauju aplinkeliu, dviejų juostų kelias tiesiamas ir toliau.

Už Varšuvos – nauja automagistralė. O tą, kuri veda iki Čekijos sienos, tiksliausia būtų pavadinti fantastika. Lenkai rūpinasi, kad jų slidininkai namo grįžtų patogiai, greitai ir saugiai.

Ko, deja, nepasakysi apie lietuvius. Kelias nuo Lazdijų iki Vilniaus – namo grįžtančių tautiečių ir vieno kito į Lietuvą užsukančio ratuoto vakariečio trasa – turbūt pati skurdžiausia ir liūdniausia visoje Europoje.

Slidininkų blog'o konkursas
Slidininkų blog'o konkursas

 

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min