Rašyk „Slidininkų blogui“, siųsk nuotraukas bei įspūdžius slides@15min.lt ir laimėk PRIZUS.
Regioną sudaro pagrindinis miestelis Valloire, kuris yra 1430 m virš jūros lygio ir mažesnis Vallmeinier, išsidėstęs kitame kalno šlaite 1500-1800 m virš jūros lygio.
Valloire yra labai senas gražus kalnų miestelis, kuriame žmonės gyvena daugybę amžių. Tą liudija prieš 1000 metų miestelio centre pastatyta ir iki šiol puikiausiai išsilaikiusi bažnyčia. Tuo tarpu Valmeinier yra dirbtinis kaimelis, pastatytas išskirtinai kalnų slidininkams maždaug prieš 25-30 metų.
Šiame regione iš viso yra 150 km įrengtų slidinėjimo trasų, nuo žalių iki juodų: 9 juodos, 31 raudona, 5 mėlynos ir 21 žalia. 70 % slidinėjimo trasų yra virš 2 km aukštyje virš jūros lygio, o tai garantuoja gerą sniego kokybę.
Aukščių skirtumai tarp viršaus ir apačios yra gana solidūs (1170 metrų), todėl trasos gana ilgos. Regione veikia 33 pakėlėjai: 2 gondolos, 17 sėdimų ir 14 bugelinių. Visi sėdimi pakėlėjai yra be gaubtų, kaip įprasta Prancūzijoje, tad, esant blogam orui geriausia keltis gondolomis. Regione yra 400 sniego patrankų, tad slidinėjimo sezonas tęsiasi nuo gruodžio vidurio iki balandžio vidurio.
Nors trasų yra gana daug (nes visą slidinėjimo zoną sudaro 1600 hektarų), ski pasai nėra brangūs. Pvz., suaugusiam žmogui už 7 dienų ski pasą tereikės sumokėti 178 eurus.
Mes pirkome šeimyninį ski pasą septynioms dienoms 4 asmenims (2 suaugusiems ir 2 vaikams iki 18 metų) ir už jį sumokėjome tik 630 eurų. Taigi asmeniui tik 22,5 euro dienai.
Ski pasas suaugusiam 6 dienoms kainuoja 162 eurus.
Nebrangu, nes šis kalnų kurortas yra vos už 20 km nuo Prancūzijos Les Trois Vallées (Trijų slėnių). Taip jis stengiasi konkuruoti ir prisitraukti pas save žmonių.
Su Galibier-Thabor ski pasu 1 dieną su priemoka galima paslidinėti Les Trois Vallées regione Val Thorens keliantis nuo Orelle. Tačiau mes ta galimybe taip ir nepasinaudojome, nes visą mūsų buvimo laiką buvo labai vėjuota ir kuo gausiausiai snigo.
Tad nerizikavome su grandinėmis ant ratų belstis nuo vienų kalnų į kitus. Juo labiau, kad nebuvo jokios garantijos, kad esant tokiam orui, nuvažiavę į Val Thorens, ten turėsime galimybę paslidinėti.
Kuo yra geras Galibier-Thabor?
Esant tokioms ekstremalioms oro sąlygoms visada veikia bent vienas kalno šlaitas, į kurį kelia iš Valloire Setaz pusės, taip pat iš Les Verneys. Nepaisant to, kad blogu esant uždarytiems pagrindiniams keltuvams dauguma žmonių tik ten ir slidinėja, eilių arba nėra, arba jos juda labai greitai, nes personalas, kontroliuodamas situaciją, nei vienam keltuvui neleidžia pakilti neužpildytam 100 proc.
Kur gyventi
Apie miestelius. Jei norite gyventi prie pat trasų, rinkitės Valmeinier, tačiau ten praktiškai nebus ką veikti vakare. Nebent pasivaikščioti mėgstate aplink namą, kuriame gyvenate. Tiesa, yra skelbiama, kad Valmeinier vyksta naktinis slidinėjimas. Mes gyvenome Valloire centre, maždaug 50 m iki pagrindinio keltuvo ir 70 m iki pagrindinės aikštės, kurioje savaitgaliais būna turgus.
Čia žmonės prekiauja savos gamybos vynais, likeriais, vietiniu alumi, sūriais, mėsos gaminiais, saldumynais, taip pat galima nebrangiai nusipirkti slidinėjimo drabužių.
Turguje neteko matyti nei svarstyklių, nei kasos aparatų, nors prekiaujama net namininės gamybos alkoholiu. Tad mūsų premjeras, ten nusipirkęs naminio vyno ar likerio butelį ir negavęs čekio, garantuotai būtų gavęs širdies smūgį. Nors gyvenome idealioje vietoje esančiuose gerame 4-viečiame 40 kvadratinių metrų didumo puikiai įrengtuose apartamentuose, mums jų savaitės nuoma kainavo tik 315 eurų, nors tai buvo gan brangus periodas (Naujųjų metų savaitė).
Sausio 1 d. Valloire buvo daug renginių, nemokama diskoteka, kaip iš gausybės rago šaudomi fejerverkai, turėjo būti slalomo varžybos, bet dėl tragiško oro jos neįvyko.
O 22 val. buvo oficialiai paskelbtas „snow ball time“ ir visi žmonės miestelyje tarpusavyje pradėjo pliektis sniego gniūžt4mis, panašiai kaip Ispanijos tomatinos šventėje.
Tačiau kaip ir dera ramioje Prancūzijoje, niekas nesusipyko, nesusimušė, nors gniūžtės ore kiekvieną akimirką skraidė šimtais. Keista, bet į mane nepataikė nei viena, nors turiu prisipažinti, kad akylai saugojausi.
Maisto kainos
Valloire yra nepalyginamai gyvesnis už Valmeinier miestelis, nes čia apstu mažų parduotuvėlių, bariukų, kuriuose gražu, bet brangu.
Pvz., nuėjus į vieną barą už alaus bokalą teko sumokėti 6,6 euro, karšto vyno taurė kainuoja iki 5 eurų, kava irgi tiek pat. Dėl to bariukuose tuštoka, nes net gana turtingi vakariečiai turbūt negali sau leisti pramogauti tokiomis kainomis.
 |
| Skaitytojo Dariaus nuotr./Lietuvos slidininkams mažai pažįstamas Prancūzijos kurortas Valloire-Valmeinier |
Vietinėse parduotuvėlėse kainos taip pat yra didesnės, nei Prancūzijos lygumose, todėl geriausia kiek įmanoma maistą atsivežti savo.
Kadangi beveik visi pastatai pastatyti laikantis vietinių architektūros tradicijų, po miestelį labai gražu pasivaikščioti vakare. Tačiau minusas yra tai, kad kai kurie namai gali būti nuo trasų nutolę 400-500 metrų. Jei tai kliūtis, po miestelį važinėja nemokamas ski busas, be to, ratus suka ir gan žaismingas traukinukas, tik ne ant bėgių, o ant ratų. Reikia žinoti, kad ski busai iš Valloire į Valmeinier ir atvirkščiai nevažiuoja, tad reikėtų neužsižiopsoti ir neužsibūti toli nuo namų, kad slidinėdami laiku suspėtumėte grįžti namo. Kitaip teks važiuoti su taksi.
Valloire miestelis yra išugdęs ir vieną kalnų slidinėjimo pasaulio čempioną. Tai - J.B. Grange'as, kurio nuotraukos puikuojasi kiekvienoje parduotuvės vitrinoje, prie keltuvų, pagrindinėje aikštėje ir visur kitur, kur tik yra įmanoma. Dar niekur nemačiau, kad kur nors šitaip būtų gerbiamas žmogus, kaip ten.
Apie trasas
Nors lyginant su Trim slėniais trasų nėra labai daug, t.y. 4 kartus mažiau, tačiau visų nespėjau apšliuožti net per 3 dienas. Tai mane kiek nustebino.
Aišku, trukdė labai blogi orai, pūgos ir prasta trasų būklė, nes slidinėjome nelabai suprasdami kur čiuožiame, trasa ar užtrase.
Pvz., kartą, man čiuožiant žemyn, iš kairės pasigirdo šūksnis, kad čiuožiu už trasos, trasa yra kairiau. Aš to nesupratau dėl labai prasto matomumo, o ir trasų kokybė nelabai skyrėsi nuo užtrasės – viskas vistiek buvo užsnigta ir prancūzai nieko negalėjo padaryti, nors tikrai stengėsi. Buvo bejėgiai, kai kiekvieną parą prisnigdavo daugiau kaip po pusę metro.
Kartą nukritau raudonoje trasoje, pabandžiau stotis pasiremdamas lazda, o ji per metrą sulindo į sniegą. Tačiau kiekvieną kartą, vos aprimus snigimui, į trasas kaip mat išskubėdavo retrakai.
Mums labai nepasisekė su oru, bet kalnai labai patiko. Dievuliui susimylėjus, viena diena įš septynių dienų mums vistik papuolė saulėta.
Ttad ir mes pamatėme, kad vaizdai labai gražūs.
Valmeinier pusėje taip pat buvo labai gerų ilgų raudonų trasų, viršuje jos driekiasi plačiais kalnų šlaitais, o kiek žemiau prasideda miškai.
Užtrasės mėgėjams, esant palankioms oro sąlygoms, taip pat užtektų veiklos visai savaitei. Tačiau neliktų nuskriausti ir snow parko mėgėjai, nes Valloire šlaite snow parkas yra XL dydžio. Keltuvai, nors nėra patys moderniausi, bet pati sistema gera.
Nemėgstantys bugelinių, gali puikiausiai apsieiti ir be jų ir keltis sėdimais, gal išskyrus tik vieną kalno viršūnę. Trasų pliusai, kad čia veiklos bus tiek patyrusiems, tiek mažiau įgudusiems slidininkams, nes nuo kiekvienos viršūnės yra pasirinkimas, kokio sudėtingumo trasa čiuožti.
Slidinėtojų kontingentą sudaro daugiausiai prancūzai. Šį kartą mažai sutikome vokiečių, tačiau regioną mėgsta anglai, kurių čia daug, taip pat nemažai skandinavų, belgų, olandų. Paskutinę dieną išgirdau kalbant lenkiškai ir vos 2 kartus per visą savaitę girdėjau kalbant rusiškai.
Apibendrinant Galibier–Thabor yra puikus pasirinkimas visiems: tiek jaunimui, tiek šeimoms su vaikais, tiek besimokantiems bei pažengusiems.
 |
| Skaitytojo Dariaus nuotr./Lietuvos slidininkams mažai pažįstamas Prancūzijos kurortas Valloire-Valmeinier |
Man iki šiol keista, kaip iki šiol šio regiono „neatrado“ lietuviai? Nuostabus, vaizdingas, autentiškas, senas slidinėjimo kurortas, įkurtas nesugadinant autentiškos architektūros, nebrangios ski pasų ir apartamentų kainos, slidinėjimas vos ne nuo buto durų ir apytuštės trasos. Ko daugiau žmogui reikia?
Kaip nuvykti
Pabaigai apie kelią. Tiek į priekį, tiek atgal važiavome per Varšuvą, Vroclavą, toliau Vokietijos autostradomis iki Šveicarijos. O iš jos, įvažiavę į Prancūziją, važiavome nemokamais keliais. Likus iki tikslo 20 km prasideda serpantinai, reikia turėti grandines.
Nes tą dieną, kai atvažiavome mes, be grandinių į Valloire nepraleido nei vienos mašinos. Užkilę į viršų pamatėme, kad ir iš miestelio be grandinių neleidžia išvažiuoti, visus siuntė į aikštelę grandinių užsidėti.
Pernai pagaliau buvo baigtas Vroclavo apvažiavimas. Todėl dabar, važiuojadami pro šį miestą, jo net nepamatysite, nes yra nutiesta puikiausia autostrada. Važiuojant nuo Kauno mums į vieną pusę susidarė apie 2200 km, o pačiuose kalnuose mašinas kaip pasistatėme, taip savaitei laiko jas ir užmiršome.
Apsipirkti buvome sustoję Zwickau Vokietijoje. Nedidelis miestukas, kuriame yra didelis „Kaufland'as“.
Kuro kainos žemiausios Lenkijoje netoli Vroclavo, Vokietijoje nesipylėme, Šveicarijoje taip pat brangu, o štai Prancūzijoje važiuojant nemokamais keliais šalia didelių prekybos centrų dažnai yra degalinės, kuriose kuras keliolika euro centų pigesnis, nei autostradose.
P.S. Slidinėjame gana daug metų, aplankėme nemažai kalnų kurortų, tačiau po kelionės susėdę pakalbėjome, kad šiemet su Valloire–Valmeinier pataikėme tiesiai į dešimtuką. Net blogas oras nesugadino nuostabių kelionės įspūdžių.
 |
| Slidininkų BLOG'gas |
