Fiktyvių skyrybų tema advokatai kalba nenoriai, nors dauguma jų prisipažįsta žinantys konkrečių pavyzdžių, kai sunkmečiu santuokos nutraukiamos tik dėl bendrų materialinių interesų, tiksliau tariant, noro išsaugoti bent pusę sukaupto turto.
Patikimas būdas?
„Klientai paprastai nelinkę viešinti tokių motyvų, tačiau mes iškart įžvelgiame tikrąsias skyrybų priežastis. Kaip tokiu atveju elgtis advokatui? Yra du būdai: atsisakyti atstovauti klientui arba ginti jį kaip pridera“, – LŽ pasakojo kaunietis advokatas P.M.
Jo kolegė R.U. LŽ paaiškino, kad esama ir daugiau būdų „apsaugoti“ šeimos turtą nuo kreditorių. Pavyzdžiui, vedybų sutartis, notaro patvirtintas dokumentas, liudijantis apie sutuoktinių nuosavybės paskirstymą. „Tačiau šiuos dokumentus kreditoriai gali užginčyti siekdami, kad skolininkas po skyrybų neliktų be turto, kurį būtų galima perimti už suteiktas paskolas“, – tvirtino advokatė. Todėl, anot jos, fiktyvios ištuokos yra „populiaresnės ir patikimesnės“.
Nėra specialios normos
Kaunietė advokatė Raimonda Kazlauskienė LŽ pabrėžė, kad blogėjanti krašto ekonomikos padėtis koreguoja visų socialinių sluoksnių atstovų elgseną. Gaunantieji minimalias pajamas priversti taupyti net būtiniausių poreikių sąskaita, o verslininkai neretai imasi abejotinų priemonių turimam turtui išsaugoti.
„Jau dažnai girdima atvejų, kai įmonių savininkai, siekdami išvengti atsakomybės prieš kreditorius, gudrauja ieškodami įstatymo spragų, leidžiančių apgauti kreditorius, – pasakojo advokatė. – Kadangi kreditorių galimybės, galima sakyti, priklauso nuo situacijos, o juos apgauti galima ir „legaliai“, pastaruoju metu plinta fiktyvios skyrybos.“Klientai paprastai nelinkę viešinti tokių motyvų, tačiau mes iškart įžvelgiame tikrąsias skyrybų priežastis...
Anot R.Kazlauskienės, sutuoktiniams nusprendus skirtis, bendras jų turtas dažniausiai dalijamas pusiau. Kas kam atitenka, gali susitarti ir patys besiskiriantieji - teismas paprastai į tai atsižvelgia.
„Įvertinęs nepilnamečių vaikų interesus, sutuoktinių sveikatos būklę, jų turtinę padėtį, kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, – kalbėjo R.Kazlauskienė. – Tačiau įstatymo normos, numatančios, kad skyrybų atveju didesnioji turto dalis atitenka asmeniui, turinčiam skolų, nėra.“
Sunku įrodyti
LŽ kalbintas Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Leonas Virginijus Papirtis aiškino, kad fiktyvių skyrybų atvejus labiausiai turėtų matyti teisėjai, priimantys sprendimus skyrybų ir turto dalybų bylose. „Kad pora skiriasi fiktyviai, įrodyti sunku. Kreditoriai gali dalyvauti skyrybų bylose, pareikšti savo pretenzijas, tačiau jei pora norės išsituokti, teisėjas privalės tenkinti jos prašymą“, – teigė L.V.Papirtis. Jo tvirtinimu, kitoks teisėjo sprendimas įmanomas tada, jei įrodoma, kad sutuoktiniai elgiasi nesąžiningai.
Anot L.V.Papirčio, šeimos nuo skolininkų dalį turto gali nuslėpti ir kitaip – pavyzdžiui, vertingus daiktus patikėdamos giminaičiams: „Žmonės sugalvoja visko. Kreditorių prašymus tenkinantys antstoliai apie tokio kilnojamojo turto egzistavimą gali net nesužinoti.“
Skolininkai - statybų versle
Antstolis Regimantas Budreika, nagrinėjantis kreditorių pateikiamus prašymus, tvirtino, kad pastaruoju metu daug skolininkų dirba statybų, nekilnojamojo turto ir transporto paslaugas teikiančiame versle. „Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo itin padaugėjo šiemet – net pusketvirto karto, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Skolininkų mokumas gerokai kritęs“, – pasakojo antstolis. Jis teigė negalįs vertinti skolininkų sprendimo išsaugoti turtą oficialiai išardant šeimą. Tačiau, anot R.Budreikos, tai įmanoma tik teismui įrodžius skyrybų bylos pagrįstumą bei tikrumą. „Mano praktikoje būta atvejų, kai sutuoktiniai išsiskyrę, o atėjęs aprašyti turto randi juos abu namuose“, – tikino antstolis.
Į LŽ redakciją neseniai kreipėsi būrys kreditorių, tvirtinančių, kad jų skolininkas – žinomas Kauno verslininkas (jo pavardė redakcijai žinoma – aut.) – inicijuoja skyrybas, kad pasidalytų su žmona turtą, į kurio dalį kreditoriai negalėtų pretenduoti.
„Jei turtą teismas dalys perpus, vyrui veikiausiai liks žemė, pirkta gavus banko paskolą, automobilis, o žmonai – kelių milijonų litų vertės namas. Vadinasi, realių galimybių susigrąžinti skolą neturėsime“, – aiškino statybos įmonės savininkui didžiules sumas pinigų paskolinę kauniečiai. Tuo metu verslininkas LŽ aiškino su žmona nutaręs išsiskirti ne dėl turtinių interesų. Skyrybų priežasčių jis neatskleidė, tik dar kartą pabrėžė, kad jos nėra fiktyvios.
