Visuose prekių ženklų paminėjimuose įžvelgiančius paslėptą reklamą galiu iš karto nuraminti: Honkongo viešbučiui „Peninsula“ nėra reikalo reklamuotis mūsų šalyje. Ne ta tikslinė grupė, švelniai tariant. Šį straipsnį nutariau parašyti tiesiog dėl to statinio išskirtinumo ir jo istorijos. Jis į akis krito jau pirmosios viešnagės Honkonge metu, todėl nutariau ten kada nors apsilankyti.
Išklausiusi žinią apie šią žurnalisto kelionę aplink pasaulį ir stabtelėjimą Honkonge, viena iš „Peninsula“ vadovių Olivia Toth pasiūlė parodyti legendinį viešbutį. Apsistoti ten nekilo minčių – už naktį standartiniame dvejų vietų kambaryje prašoma nuo 1700 iki 2000 litų. Bet ne apie pinigus, o paveldą ir tradicijas yra paskutinis šios kelionės reportažas.
Kolonijinio stiliaus daugiaaukštis iš tolo dvelkia prabanga: prie durų patiestas raudonas kilimas, rikiuojasi virtinė „Rolls-Royce“ automobilių. Pirmasis aukštas atiduotas „Gucci“, „Cartier“, „Tiffany“ ir „Louis Vuitton“ parduotuvėms.
Ant plokščio stogo kas keliolika minučių leidžiasi sraigtasparniai – tai turtingi svečiai skraidinami iš oro uosto arba grįžta po naktinių pramogų kaimyniniame Makau, garsėjančiame lošimo namų gausybe.
 |
| Liudas Dapkus/Čia įsileidžiami tik garsiausi prekių ženklai |
Betoninė laiko kapsulė
Tai – vienas seniausių Azijos viešbučių, atvėręs duris 1928 metų gruodžio 11-ąją. Jis iškilo Kauluno pusiasalyje, todėl ir gavo tokį pavadinimą. Dabar tai – aukščiausios kokybės simbolis viešbučių versle. Po vieną šios kompanijos viešbutį yra dar keliose Azijos šalyse, trys JAV, o 2013-aisiais duris atvers „Peninsula“ Paryžiuje.
Šiame greito vartojimo, praktiškų sprendimų ir beveidžių gaminių laikmetyje visuomet įdomu paliesti tuos XX amžiaus pradžios dinozaurus. Laiko kapsules, kuriose senosios vertybės bus saugomos tol, kol bus pasirengusių už tai mokėti. Šiam pastatui Azijos didmiestyje niekuomet netrūko nei dėmesio, nei garsių svečių. Žvaigždės žiebiasi ir gęsta, jas keičia kitos, nesikeičia tik jų adresas viešint Honkonge.
Clarke‘as Gable‘as ir kitos „Vėjo nublokšti“ įžymybės, vesternų aktoriai, Winstonas Chrurchillis, britų karališkoji šeima, Holivudo ir Volstrito grietinėlė. Visi jie renkasi tą nostalgiškai snobišką aplinką, kurią nepailsdamas kuria šis viešbutis.
Medžio raižiniai, aliejumi tapytos drobės su medžioklės vaizdais, marmuro grindys ir aukso rankenos. Kažką panašaus gali rasti Londono džentelmenų klube, kuriame renkasi „Aston Martin“ ir „Bentley“ vairuojantys vyrai, laisvalaikiu mėgstantys pasikalbėti apie golfą ir polo.
Olivia veda mus per raudonus kilimus ilgais koridoriais, kylame liftais su paauksuotais mygtukais, dairomės į apartamentus, kuriuose gyvena šio pasaulio galingieji ir turtingieji. Kadaise teko pietauti garsiajame Dubajaus septynių žvaigždučių „Burj al Arab“. Akį rėžiančios prabangos ten buvo daugiau, tačiau aukštos klasės pojūčiu jis tikrai nesugebėtų važytis su šiuo senoliu Honkonge.
„Peninsula“ turi 300 kambarių, didžiausi apartamentai užima 370 kvadratinių metrų, o tai – tikra prabanga šiame sausakimšame uoste. Visa tai prižiūri personalo armija, kurią sudaro 900 žmonių. Kitaip tariant, po trys darbuotojus kiekvienam svečiui.
 |
| Liudas Dapkus/Rankų darbo teleskopas |
Mediniai teleskopai, sidabro kaušai
Vaizdai pro langą – į Honkongo dangoraižius ir įlanką, kurioje vandenis raižo visokie laivai ir senovinės kiniškos džonkos, beje, priklausančios šiam viešbučiui. Lovos plačios, baldai gražūs, visur marmuras, lakuotas medis. Kai kuriuose numeriuose prie langų stovi po senovinį teleskopą: irgi paveldo dalis. Viena Indijos auksarankių šeima gamina šiuos daiktus viešbučius jau 60 metų.
Olivia mosteli Honkongo kalnų link ir pažeri statistikos: “Šveicoriai paradines duris svečiams atveria po 3000 kartų per dieną, apie 300 lagaminų kasdien pristatoma į kambarius, per metus pastate pakeičiama 18 600 lempučių“.
Viešbučio mašinų flotilė: atskira istorija. Svečius atveža ir išveža keturiolika žalių pailgintų „Rolls Royce Phantom“. Visi jie pagaminti 2006 metais, išskyrus senutėlį 1934 „rolsą“, vežiojusį karalius, prezidentus ir milijardierius.
Viešbutis labai didžiuojasi stalo sidabro kolekcija. Pasididžiavimas skambėjo ir Olivijos balse, kai ji per kažkokius užkulisius mus atvedė į pagrindinio restorano virtuvę ir pravėrė masyvias spintų duris. Kasdien svečiams aptarnauti panaudojama 48 tūkst. sidabrinių stalo įrankių, daugelis jų pagaminti anglų kompanijos „Roberts & Belk“ ir išlikę nuo pat atidarymo 1928 metais. Šio turto vertė – apie milijonas JAV dolerių. Viešbutyje dirba speciali sidabro valytojų brigada, atsakinga už šio antikvaro spindėjimą ir aštrumą.
 |
| Liudas Dapkus/Restorano sidabras |
Ištikimybės rekordai
Bet įdomiausia vis dėlto klausytis pasakojimų apie viešbutyje dirbančius ir apsistojančius žmones. Tradicijos ir ištikimybė – čia kertinės vertybės. Gal todėl personalo stažo rodikliai tokie įspūdingi. Šeštajame dešimtmetyje čia kelis kartus buvo apsistojęs aktorius C.Gable‘as. Negavęs viešbučio bare „Atsuktuvo“ (apie tokį kokteilį Azija dar nebuvo girdėjusi), žvaigždė išmokė barmeną Johny Chung‘ą, kaip jį suplakti. Johny iki šiol dirba šiame bare ir tebeplaka tą kokteilį.
Du žmonės šiame viešbutyje dirba jau ilgiau nei 50 metų, trys – per 40 metų, dvylika – 30 metų, trisdešimt penki – ilgiau nei 20 metų. 2008-aisiais kažkas suskaičiavo, kiek metų iš viso yra dirbęs visas dabartinis viešbučio personalas. Išėjo gražus skaičius 6523 metai.
Olivia apie savo viešbutį gali kalbėti valandų valandas, nes istorijų čia – daugiau nei vidutinio dydžio nuobodžioje ES valstybėje. Patiekiamo ir suvalgomo maisto kiekiai, sveikatingumo centrai, restoranai, klubai, kelionės ir svečių nutikimai. Visko čia tiek daug, ir tai vyksta taip seniai, kad viešbutis tiesiog privalo turėti Viešųjų ryšių tarnybą, kurioje darbuojasi aštuoni specialistai (trys iš jų britai, kiti kinai).
Gražus, senas, legendinis ir nepakartojamas. Tikra tiesa. Bet tai – viso labo viešbutis, kuriame galima apsilankyti iš smalsumo. Ar nakvynė ir įspūdžiai verti tų pinigų – spręsti jums. Šiaip ar taip, kai viešėsite Honkonge, užsukite bent trumpam: šveicoriai elegantiškai atvers jums aukštas stiklo duris, o pirmojo aukšto bare padarys geriausios kavos, kokios tik gali gauti šiame Pietų Kinijos jūros uoste.
 |
| Liudas Dapkus/Aviatorių klubas viršutiniame aukšte |
