Trečioji A.Jarušaičio diena prasidėjo ankstyvu startu nakvynės vietoje – Pasvalyje. Kaunietis juokėsi, kad poilsis nedideliame viešbutyje dvelkė „senų gerų laikų“ romantika, tačiau į kelią jam teko leistis nusižengiant mitybos principams – nepusryčiavus, nes taip anksti jokia kavinė dar nedirbo.
Iš tiesų, dviratininkas prisipažino, kad riedėti gimtosios Lietuvos žeme yra kur kas smagiau: „Visai kitas kvėpavimas. Tačiau minant trečią dieną, jėgos jau šiek tiek pasilpę... Bet kai buvo sunku, prisimindavau sūnaus Mariaus pasakytus žodžius: – Tėti, jei tau neužteks jėgų grįžti, aš tau atiduosiu savo sutaupytus pinigus ir tu galėsi grįžti autobusu. Žinojau, kad šito negali būti, todėl iškart jungdavau aukštesnę pavarą!“
Jaukios miestelių sutiktuvės
A.Jarušaitis sako, kad paskutinė jo sumanytos akcija diena buvo žavi tuo, kad pravažiuojantį jį sveikindavo patriotiškai nusiteikę miestelėnai.
Prie Ukmergės miesto ribos jį pasitiko vietinių dviratininkų kolona, kuri palydėjo iki savivaldybės. Ten kaunietis sudalyvavo iškilmingame minėjime, skirtame žuvusiems Lietuvos partizanams bei Baltijos kelio 26 metų sukakčiai atminti. Po minėjimo dviratininkai kaunietį palydėjo link kelio į Vilnių.
Ne ką mažiau nuoširdžiai A.Jarušaitį pasitiko ir gausi širvintiškių miestelio bendruomenė, vietiniai tarybos nariai bei patys pirmieji savanoriai – Šaulių kuopos nariai. Dviratininką pasveikino ir atminimo ženklelį įteikė Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė Ingrida Baltušytė-Četrauskienė, mero padėjėja Janina Greiciūnaitė.
„Labai smagu sudalyvauti tokiose iškilmėse, susipažinti su žmonėmis. Visi buvo pakilios nuotaikos, nuoširdžiai sveikino šios akcijos idėją“, – įspūdžiais dalinosi A.Jarušaitis.
Vilniuje – į draugų ir artimųjų glėbį
Paskutinieji kilometrai iki akcijos galutinio tikslo – Vilniaus katedros aikštės buvo išties patys sunkiausi.
„Atrodo, kai finišavau, dar galėčiau kartoti šią akciją, vėl įveikti visus tuos 650 kilometrų, nes esu pilnas kuo puikiausių įspūdžių. Tačiau, jei atvirai, jėgos, pamačius pasitinkančius draugus, šeimos narius, greitai apleido“, – sako A.Jarušaitis.
Katedros aikštėje dviratininką pasitiko draugai, artimieji ir būrelis smalsuolių, sekusių jo akciją internete, „Facebook“ paskyroje.
„Visi tik sveikina, klausinėja, giria pačią idėją, sako, kad mielai būtų patys prisidėję ir mynę kartu, – neslepia kaunietis, – o man savo ruožtu smagu, kad yra tiek daug patriotiškai nusiteikusių piliečių.“
Į Kaune esančius namus A.Jarušaitis grįžo apie vidurnaktį, nes dar rūpėjo įspūdžius aptarti su artimiausiais. Tačiau jau pirmadienio ryte, šiek tiek atgavęs jėgas, jis jau sėdėjo savo darbo vietoje.
Prieš 26-erius metus galbūt atrodė neįmanoma, kad rankomis tarp Vilniaus ir Talino susikabins apie 2,5 mln. žmonių, taip parodydami laisvės troškimą, vienybę. Kai kam galbūt atrodė neįtikėtina ir iš Šakių kilusio, dabar Kaune gyvenančio A.Jarušaičio akcija – plento dviračiu įveikti Baltijos kelią, atkartojant originalų jo maršrutą. Tačiau patriotiniai jausmai, noras įprasminti Baltijos kelio sukaktį ir pagerbti jame dalyvavusius, idėją pavertė realiu, greičiausiai į istoriją įeisiančiu faktu.
‘Baltijos kelias. Pora foto is Rygos. Kitos - Pasitikimai (Panevezyje, Ukmergeje, Sirvintose ir Vilniuje’
