Dabar populiaru
Publikuota: 2012 lapkričio 24d. 16:00

Konkursas „Šauniausias dviračių maršrutas“. Dviračiu per nacistinį-carinį-katalikišką-sovietinį Vilnių bei jo miškus ir klonius

Panerių tunelis
Liudo Basiulio nuotr. / Panerių tunelis

Liudas Basiulis dalinasi savo dviračių maršrutu, turinčiu istorinį atspalvį. Jei laimėtų dviratį L. Basiulis jį padovanotų savo mamai. „Jai jau per penkiasdešimt, ji labai mėgsta sportuoti, bet neturi dviračio. Žinau, jog ji juo važinėtų su malonumu“,- rašo vaikinas. Taigi, jeigu jums patiks šis maršrutas, nepamirškite balsuoti.

Išbandžiau įdomų maršrutą dviračiu Vilniuje ir nusprendžiau juo pasidalinti su Jumis. Važiavimo dviračiu apie 15 km (geležinkelio stotis, traukiniu iki Aukštųjų Panerių, dviračiu per Aukštuosius Panerius ir Burbiškes). Maršrutas nėra sudėtingas, bet kai kuriose vietose tenka šiek tiek paplušėti.

Traukinio bilietas iki Aukštųjų Panerių kainuoja 2 Lt žmogui ir 2 Lt dviračiui. Pirmoji vieta, kur tenka paplušėti – įsikeliant ir išsikeliant dviratį į/iš traukinį/-io. Atvažiavus į Aukštųjų Panerių geležinkelio stotį vėl tenka paprakaituoti ir užsikelti dviratį ant pėsčiųjų tilto. Ypač, jeigu nepasiseka ir traukinys sustoja ne pirmajame kelyje arba jei nesi įžūlus eismo taisyklių pažeidėjas, kuris rizikuodamas savo gyvybe, šeimos ir visuomenės gerove vaikšto per bėgius neleistinoje vietoje. Toliau vargti neteks ilgai.

Liudo Basiulio nuotr./Mararutas žemėlapyje
Liudo Basiulio nuotr./Maršrutas žemėlapyje

Besidomintys netolima praeitimi iš Aukštųjų Panerių geležinkelio stoties gali vakarų (Lenkijos) kryptimi palei bėgius apie 1 km einančiu keliuku (Agrastų g.) nuvažiuoti iki Panerių memorialo (muziejaus fašizmo aukoms atminti, kuris įrengtas žmonių žudynių vietoje ir apima laidojimo duobes, lavonų deginimo aikšteles bei atminimo paminklus). Aprašomo maršruto įveikimo dieną aš į memorialą nevažiavau, nes esu jį jau lankęs ir ten man nelabai jauku. Gal kitą kartą vėl ten lankysiuos, kai kartu bus daugiau žmonių.

Jei jau aplankėte memorialą, apsisukite ir tuo pačiu keliuku, kuriuo atvažiavote čia, važiuokite atgal rytų kryptimi. Geležinkeliečių gyvenamuose Aukštuosiuose Paneriuose iš Agrastų gatvės pasukite į dešinę, į Juodšilių gatvę. Važiuosite apie vieną kilometrą pro kelis geležinkeliečių daugiabučius ir gražias vilas, išsibarsčiusias palei Juodšilių gatvelę ošiančiame ir kvepiančiame pušyne. „Gražu kaip užsienyje“, – pasakytų vienas buvęs mano bendramokslis.

Prieš asfaltuotai gatvelei virstant „purvkeliu“, pasukite į kairę, į asfaltuotą Zuikių gatvelę. Gatvė labai graži ir tinkama važiuoti dviračiu. Asfaltuota, jokių automobilių, aukštame pušyne. Kaip Neringos dviračių takas.

Liudo Basiulio nuotr./Zuikių gatvelė
Liudo Basiulio nuotr./Zuikių gatvelė

Zuikių gatvele važiuokite apie 0,8 km ir toje vietoje, kur ji daro staigų dešinį posūkį, kairėje pamatę miško „purvkelį“, pasvarstykite, ar Jums nevertėtų sukarti papildomą puskilometriuką ir iš vakarų pusės apžiūrėti labai įdomų objektą – Panerių tunelį.

Jeigu nusprendėte tunelį aplankyti, važiuokite „purvkeliu“, privažiavę tvorą, važiuokite dešiniau ir pamatysite jį – garsųjį carinės Rusijos geležinkelių stebuklą. Žmonės kalba, kad tunelis toje vietoje nebuvo būtinas (buvo galima supilti pylimą aplink kalvą, kaip dabar ir yra padaryta), bet Rusijos caras labai mėgęs tunelius (prisižiūrėjo jų Šveicarijoje), tai vietiniai norėję carą nudžiuginti ir išrausė jo džiaugsmui tą tunelį. Kažin, ar pats jis važiavo pro tą tunelį kada... Na, bet išrausė, tai išrausė. Galime dabar ir mes, kaip caras, juo pasigrožėti.

Liudo Basiulio nuotr./Panerių tunelis
Liudo Basiulio nuotr./Panerių tunelis

Pasigrožėję galite grįžti į Zuikių gatvę tuo pačiu „purvkeliu“, kaip ir atvažiavote, arba, jei užsinorėjote paplušėti, galite užsistumti dviratį į kairįjį šlaitą ir pravažiuoti virš tunelio atgal į Zuikių gatvę einančiu kitu keliuku.

Liudo Basiulio nuotr./Panerių tunelis
Liudo Basiulio nuotr./Panerių tunelis

Atstumas nuo tunelio iki Zuikių gatvės – apie trys šimtai metrų. Tuomet vėl važiuokite Zuikių gatve rytų link. Gatvele ir toliau labai smagiai riedama.

Liudo Basiulio nuotr./Zuikių gatvė
Liudo Basiulio nuotr./Zuikių gatvė

Pariedėję apie puskilometrį nusileisite nuo kalvos ir įvažiuosite į šauniųjų paneriškių gyvenvietę.

Liudo Basiulio nuotr./Žaidimų aikatelė
Liudo Basiulio nuotr./Žaidimų aikštelė

Kairėje, pamatę vaikų žaidimų aikštelę, apsigręžkite vakarų link ir pamatysite antrąjį tunelio galą.

Liudo Basiulio nuotr./Tunelis ia kitos pusės
Liudo Basiulio nuotr./Tunelis iš kitos pusės

Turiu prisipažinti, kad tunelio nuotraukos darytos ne čia aprašomo maršruto važiavimo dviračiu dieną, bet kitą dieną atvykus prie tunelio automobiliu. Nutiko taip todėl, kad apie tunelį aš prisiminiau tik tuomet, kai tą pirmąją dieną jau parvažiavęs į miestą, pamačiau gatvę pavadinimu "Tunelio". O tada, kai Zuikių gatvele leidausi nuo prieš kelis sakinius minėtos kalvos, aš buvau taip įsismaginęs minti pedalus ir džiaugtis į veidą kokių 50 km per valandą greičiu pučiančiu vėju, kad pamatęs vaikų žaidimo aikštelę, galvos neapgręžiau. Gal ir gerai, nes dar būčiau tuo 50 km/val. greičiu nuskriejęs nuo dviračio. Taigi, tądien nepamačiau.

Palikę tunelį užnugaryje, važiuokite buvusio geležinkelio pylimo viršumi besidriekiančia įdomiąja Zuikių gatvele ir grožėkitės carui Šveicariją priminti turėjusiu kraštovaizdžiu. 

Liudo Basiulio nuotr./Kraatovaizdis
Liudo Basiulio nuotr./Kraštovaizdis

Už 700 m nuo tunelio Zuikių gatvelė (senasis geležinkelio pylimas) priartėja prie šiandieninio geležinkelio, kur rieda dviaukščiai traukiniai ir (turbūt) kiti praeities žmogui nežinomi technikos stebuklai, apie kuriuos nei aš pats nesu girdėjęs. Tiesa, įdomioji Zuikių gatvelė garsi ne tik geležinkeliu, jo tuneliu, bet ir dar vienu architektūriniu-urbanistiniu stebuklu, kurio aš pats šios kelionės metu neaplankiau. Tai – vamzdis po geležinkeliu, skirtas lietaus vandeniui nutekėti, kurį vietos gyventojai su džiaugsmu ar be jo naudoja kaip pėsčiųjų tunelį. Apie tą vamzdį, greičiausiai, girdėjo daugelis. Jis yra sulaukęs net merų, ministrų, prezidentų dėmesio. Tai bent vamzdis!

15min.lt nuotr./Vamzdis
15min.lt nuotr./Vamzdis

Vienas iš daugelio straipsnių apie vamzdį čia.

Liudo Basiulio nuotr./Geležinkelis
Liudo Basiulio nuotr./Geležinkelis

Šioje vietoje Zuikių gatvelė daro staigų dešinį posūkį ir virsdama smėlėtu „purvkeliu“ pro kelias pageležinkelės sodybas nutrūktgalviškai leidžiasi nuo senojo geležinkelio pylimo miško link. Pasibaigus gyvenamajai teritorijai, kurioje prie sodybų neretai gali pamatyti ardomų automobilių, gal net jūsiškių, ir užnugaryje slobstant šunų skalijimui, Zuikių gatvelė persikūnija į miško keliuką ir praranda savo skambųjį pavadinimą.

O gal ir nepraranda, bent jau kokio nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūno, kaip pasakytų vienas buvęs mano dėstytojas „pilkasermėgio pelėno", popieriuose tas miško kelias turbūt ir toliau skambiai vadinamas Zuikių gatve. Šioje vietoje vėl tenka paplušėti. Rimtesnis dviratininkas turbūt įveiktų čia esančią purviną kalvą važiuotas, tačiau man teko dviratį stumti.

Toliau Zuikių „miškkelis“ kyla dar aukščiau ir vienoje vietoje tampa beveik serpantinu. Beje, tiems, kas nežinote, jog Vilniuje yra net ne beveik, o tiesiog serpantinas, siūlau atsiversti šį puslapį. Iki Tuputiškių serpantino irgi galima smagiai nuriedėti dviračiu. Beveik serpantinu užkilę į kalvą, dešinėje pravažiuosite telekomunikacijų bokštą bei aukštos įtampos elektros laidų liniją, pro kurios proskyną atsiveria vaizdas į TV bokštą ir naujuosius Vilniaus stogus.

Liudo Basiulio nuotr./Užusienis
Liudo Basiulio nuotr./Užusienis

Toliau įvažiuosite į Užusienį (Zastiankes). Šį nelietuvišką pavadinimą išmokau iš vaikystės draugo, kuomet su nuotykiais svečiavausi pas jį netoliese esančiame kolektyviniame sode. Zastiankiškiai (užusieniškiai) yra religingi, mėgstantys krepšinį, futbolą ir tinklinį žmonės. Kai kurie jų augina vištas, o požeminiuose rūsiuose laiko įvairias gamtos ir ūkio gėrybes.

Liudo Basiulio nuotr./Požeminis rūsys
Liudo Basiulio nuotr./Požeminis rūsys

Zastiankiškių krepšinio aikštelės nėra aukščiausios kokybės.

Liudo Basiulio nuotr./Krepainis
Liudo Basiulio nuotr./Krepšinis

Užtat čia yra didelis futbolo stadionas bei trys mažesnės futbolo aikštelės su vartais. Yra čia ir dvi tinklinio aikštelės: viena žolės tinklinio, kita – smėlio tinklinio (pastarojoje net ir tinklas kabo, tuo tarpu pirmojoje – tik stulpai tinklui).

Čia, Zastiankėse, Palionių ir Užusienio gatvių sankryžoje, – dar vienas įspūdingas maršruto objektas, savo unikalumu prilygstantis turbūt net cariniam tuneliui (o gal jį lenkiantis), – atvirasienė, nesudėtingo statinio ypatumais pasižyminti šventovė. Tikrai religingi žmonės tie zastiankiškiai.

Liudo Basiulio nuotr./Pamaldų vieta
Liudo Basiulio nuotr./Pamaldų vieta

Iki Užusienio važiuoja autobusas. Tad pavargusieji gali kelionę baigti ir čia, jeigu sugebės įkalbinti vairuotoją priimti dviratį į „saliuoną“ tarp katalikų „čistukų“ zastiankiškių ir jeigu nenorės pamatyti dar daug įspūdingų lankytinų šio maršruto objektų.

Liudo Basiulio nuotr./Autobusų aikatelė
Liudo Basiulio nuotr./Autobusų aikštelė

Tiems, kurie liko ant dviračio ir nelipo į autobusą, kelionė tęsiasi Užusienio gatve iki futbolo stadiono. Iš karto už stadiono, kairėje į mišką leidžiasi keliukas. Juo ir pasukite.

Liudo Basiulio nuotr./Miakas
Liudo Basiulio nuotr./Miškas

Čia vėl galėsite nutrūktgalviškai leistis nuo kalvos bei džiaugtis paukščių čiulbėjimu, pušų aromatu ir tyla, drumsčiama tik dviračio zvimbimo per pušų spygliais nuklotą smėlėtą miško kelią. 

Liudo Basiulio nuotr./Miako takas
Liudo Basiulio nuotr./Miško takas

Gražuoliu mišku važiuosite apie pusantro kilometro, tuomet išvažiuosite į proskyną.

Liudo Basiulio nuotr./Proskyna
Liudo Basiulio nuotr./Proskyna

Tada keletas šimtų metrų neaukštu miškeliu, vėl proskyna ir sodyba. Sodyba ne tik graži ir pavyzdingai tvarkoma, kaip matote nuotraukoje žemiau, bet ir pavojinga, nes joje gyvena du dideli pikti šunys. Jų šeimininkas, deja, neturi pinigų grandinei/virvei arba nemoka, o gal dėl drebančių rankų nebegali, surišti mazgo. Patartina rankoje turėti lazdą ar kitą ginklą, arba minti taip, kad šunys nepavytų.

Liudo Basiulio nuotr./Sodyba
Liudo Basiulio nuotr./Sodyba

Po pavojingosios sodybos reikia laikytis kairesniojo keliuko ir vėl beveik serpantinu kilti į kalvą. 

Liudo Basiulio nuotr./Kelias
Liudo Basiulio nuotr./Kelias

Nuo garsiosios sodybos pavažiavę apie puskilometrį, pasieksite laukymę, pakankamai didelį kelią (Burbiškių g.) ir miškų urėdijos pastatus. Ties jais Burbiškių gatve (įdomu, šis pavadinimas gatvei suteiktas kaimo, esančio Kaišiadorių rajone, ar kažkieno kito garbei) važiuokite nuo kalvos žemyn (kairėn). Burbiškių gatvė – platokas žvyrkelis, tad čia vėl galėsite pasimėgauti dideliu greičiu, leisdamiesi žemyn švilpiant vėjui.

Liudo Basiulio nuotr./Kelias
Liudo Basiulio nuotr./Kelias

Pašvilpę apie puskilometrį, kairėje pamatysite keliuką ir seną apleistą mūrinį pastatą. Tai keliukas per buvusio sovietų armijos dalinio teritoriją. Vieta labai įdomi. Daugiau apie ją čia.

Liudo Basiulio nuotr./Sovietų armijos dalinio teritorija
Liudo Basiulio nuotr./Sovietų armijos dalinio teritorija

 

Liudo Basiulio nuotr./Sovietų armijos dalinio teritorija

Liudo Basiulio nuotr./Sovietų armijos dalinio teritorija
Liudo Basiulio nuotr./Sovietų armijos dalinio teritorija
Liudo Basiulio nuotr./Sovietų armijos dalinio teritorija

Keliukas (Bartų gatvė) per karinę teritoriją vingiuoja apie kilometrą. Išvažiavę iš šios automobilių (gal ir jūsiškių) ardytojų pamėgtos vietos, sukite kairėn. Tuomet dar apie kelis šimtus metrų žvyrkeliu (tuo pačiu, kuriuo nutrūktgalviškai švilpėte nuo miškų urėdo kiemo) ir privažiuosite Vilniaus aplinkkelio greitkelį (Tūkstantmečio g.) su gražuolių Naujininkų panorama už jo. Iš čia važiuokite, kur Jums tik reikia.

Detalesnį dviračio maršruto žemėlapį rasite čia.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje