Žinoma, tikrai neketiname aptarti visų 25 tūkst. salų. Tačiau atrinkome tas, kurias itin mėgsta keliautojai. Šios salos žavi puikiais paplūdimiais, egzotiška gamta, unikalia vietinių gyventojų kultūra, o kai kurios netgi mitais apipintomis istorijomis.
Bora Bora, Prancūzijos Polinezija
Prancūzijos Polinezija – tai Prancūzijos Respublikos valdoma užjūrio valstybė Pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. Ją sudaro keli salynai, tačiau dažniausiai Prancūzijos Polinezijos vardą girdime drauge su skambiu Bora Boros pavadinimu.
„Ramiojo vandenyno perlu“ dažnai įvardijama Bora Bora – tai sala, garsėjanti kaip povestuvinių kelionių sostinė. Įsimylėjėliai čia atranda tikrą idilę: smaragdinį vandenyną, magiško grožio lagūnas, balto smėlio pakrantes, sodriai žalią džiunglių augaliją, vulkaninės kilmės kalnus. Taip pat ir aukščiausios klasės viešbučius, siūlančius keliautojams apsistoti individualiuose nameliuose ant vandenyno kranto. Sala itin populiari ne tik tarp jaunavedžių, tačiau ir tarp įžymybių: paparacai Bora Boroje yra ne kartą užfiksavę Kardashianų sesutes, aktores Charlizę Theron, Nicolę Kidman, Evą Longorią ir kt.
Bora Boros sala garsėja ne tik dėl atviruką primenančio kraštovaizdžio, tačiau ir dėl juodųjų perlų ūkio. Keliautojams į jį organizuojamos ekskursijos, kurių metu galima išvysti ne tik perlų kolekciją, tačiau ir savo akimis pamatyti, kaip iš vandens ištraukiamos austrės, kuriose jau susiformavę prabanga tviskantys perlai.
Mamanudos salos, Fidžis
Ramiajame vandenyne besislepiantis Fidžis – tai valstybė, išsidėsčiusi net 322 salose, iš kurių gyvenamos vos 106. Didžioji dalis vietinių gyventojų apsistoję dvejose pagrindinėse salose – Viti Levu ir Vanua Levu, tačiau dauguma keliautojų savo atostogoms renkasi Mamanudo (Mamanuco) salyno salas, garsėjančias pasakiško grožio balto smėlio pakrantėmis.
Mamanudo salyną sudaro 20 salų. Didžiojoje jų dalyje įsikūrę prabangūs poilsio kurortai, kurie savo svečiams siūlo pasimėgauti ne tik gamtos dovanomis, tačiau ir autentiška Fidžio dvasia: apartamentai įrengti nedideliuose tradiciniuose nameliuose – bure. Tai Fidžio kultūrai būdingos trobelės, kurios pritaikytos šių laikų poilsiautojui: dažniausiai kambariai džiugina šiuolaikiško interjero ir etninių detalių darna.
Verta paminėti dar ir tai, jog ne visos Mamanudo salyno salos – gyvenamos. Puikus negyvenamos salos pavyzdys – Monurikio sala. Nepaisant to, jog šioje saloje neįsikūręs nė vienas kurortinis viešbutis, į ją turistai tiesiog plūste plūsta. Klausiate, kodėl? Monurikio saloje buvo nufilmuotas garsus Roberto Zameckio filmas „Prarastasis“, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko aktorius Tomas Henksas. Filme pasakojama sistemų analitiko Čako Nolando istorija: vyras po lėktuvo katastrofos patenka negyvenamąją salą ir bando joje išlikti. „Prarastasis“ itin išgarsino vulkaninės kilmės Monurikio salą. Todėl šiandien ji – populiarus turistinis objektas
Mecercaro sala, Palau
Palau – tai jauniausia Mikronezijos regiono valstybė, savo nepriklausomybę paskelbusi 1994 m. Šalį sudaro 8 pagrindinės ir maždaug 250 mažesnių salelių. Visos jos gali pasigirti didžiuliais laukinės gamtos plotais: tropiniais miškais, kriokliais, vaizdingomis pakrantėmis, taip pat ir turtingu povandeniniu pasauliu.
Uolų salos (Chelbacheb) – tai Palau Korolo valstijai priklausantis salynas, kurio didžioji dalis salų – negyvenamos. Jas supa koralinis rifas, sudarantis sodriai žydros spalvos lagūnas. Uolų salos tankiai apaugusios džiunglėmis, kai kuriose iš jų tyvuliuoja ežerai. Bene garsiausias iš visų ežerų slepiasi nedidelėje Mecercaro saloje. Šio ežero plotas 5,7 hektarai. Kuo gi Mecercaro saloje esantis ežeras toks įdomus? Jame gyvena tūkstančiai medūzų. Ežeras silpnai druskingas, jo vandens temperatūra puikiai tinkama šiems, želę primenantiems gyvūnams, klestėti. Visgi reikia paminėti, jog 1998 m. ežere gyvenančios medūzos ėmė nykti, tačiau vėliau populiacija atsigavo.
Medūzų ežeras į Mecercaro salą pritraukia daug nardymo aistruolių. Giluminis nardymas ežere draudžiamas, siekiant nepakenkti jo gyventojoms, tačiau norintys apžiūrėti medūzas tą kuo puikiausiai gali padaryti nardydami su vamzdeliu.
Kauajo sala, Havajai, JAV
Ramiajame vandenyne slepiasi ir dar vienas keliautojų itin pamiltas salynas – Havajai. Jam priklausančios vulkaninės kilmės salos gali pasigirti išskirtiniu kraštovaizdžiu. O kur dar smagūs muzikos ritmai, šviežių vaisių kokteiliai, gėlių žiedų vėriniai ant kaklo ir tradiciniai hulu šokiai – retas keliautojas nepasvajoja apie atostogas Havajų salose.
Šiame straipsnyje norime pristatyti ketvirtą pagal dydį Havajų salyno salą – Kauajį. Palyginti su kitomis pagrindinėmis Havajų salomis, Maujiu (Maui), Oahu ir Havajų sala, ji kiek mažiau turistinė. Kauajį atostogoms dažniausiai renkasi tie keliautojai, kurie mėgsta žygius gamtoje, mat ši sala didžiuojasi kontrastų kupinu kraštovaizdžiu. Kriokliai, džiunglės, slėniai, kanjonai, skardžiai, ugnikalniai, egzotiškos pakrantės – Kauajio peizažams nėra lygių.
Šiaurės vakarinėje Kauajio dalyje įrengtas ir specialus maršrutas žygeiviams, žinomas kaip Kalalau kelias. Jis tęsiasi palei šiaurinį salos krantą. Sakoma, jog tai vienas iš įspūdingiausių, tačiau drauge ir vienas pavojingiausių žygių maršrutų pasaulyje. Norintys jį įveikti turi šiam tikslui ruoštis iš anksto. Beje, Kauajio saloje buvo filmuotas ir vienas iš žymiausių Steveno Spielbergo filmų – „Juros periodo parkas“. Filme esantys gamtos vaizdai – nepagražinti. Žinoma, išskyrus dinozaurus – jie realybėje tikrai nelakioja.
Velykų sala, Čilė
Straipsnio įžangoje minėjome, jog Ramiajame vandenyje slepiasi ir mitais bei paslaptimis apipintos salos. Būtent tokia yra Čilei priklausanti Velykų sala, dar žinoma Rapa Nujo vardu.
Kada saloje apsigyveno pirmieji žmonės – nėra tiksliai žinoma. Manoma, jog pirmieji gyventojai čia atsikraustė maždaug 700 m. iš Gambjė ir Markizo salų, tačiau dažnai spekuliuojama ir apie indėniškąją vietinių gyventojų kilmę. Dėl didelio atstumo nuo kitų salų Velykų saloje susiformavo unikali kultūra. Jos simboliu laikomos didingos monolitinės skulptūros, kurių saloje yra virš 600.
Akmeninės skulptūros – daugiau nei 500 metų amžiaus. Archeologams ir istorikams jos iki šiol kelia galvos skausmą: kaip su tuometine technika buvo įmanoma gabenti maždaug 6 metrų aukščio ir 20 tonų akmenis? Viena iš versijų teigia, jog monolitai gabenti rąstais, tačiau ši teorija dažnai kritikuojama skeptikų.
Įdomu dar ir tai, jog kasmet, sausio ir vasario sankirtoje, Velykų saloje rengiamas tradicinis Rapa Nujo festivalis, per kurį rengiamos įvairios rungtynės: ir sportinės, ir kulinarinės, muzikinės, amatų gamybos ir kt. Visos jos susijusios su Rapa Nujo vietinių gyventojų tradicijomis. Festivalis į salą pritraukia daug turistų.
Aitutakis, Kuko Salos
Straipsnį pradėjome nuo Bora Boros – salos, kurią įvardijome kaip idilišką medaus mėnesio oazę. Pabaigoje siūlome vėl pasinerti į meilės magiją, mat Kuko Salų grupei priklausantis Aitutakis – dar vienas puikus povestuvinės kelionės ar tiesiog romantiškų atostogų pasirinkimas.
Aitutakis – nedidelė sala, tačiau jos gamta nepaliauja stebinus. Salos centre gausu tropinės augmenijos, o kraštai džiugina puraus smėlio pakrantėmis. Beje, Aitutakį supa didelė lagūna, kuri ne tik pagyvina kraštovaizdį, tačiau ir suteikia naudos vietiniams žvejams – lagūnoje gausu žuvies. Tad viešint Aitutakyje neparagauti jūros gėrybių patiekalų būtų tikra nuodėmė.
Aituakio sala daug mažiau turistinė bei Bora Bora. Todėl ji – puikus pasirinkimas tiems keliautojams, kurie svajoja apie ramybę ir egzotišką aplinką.
Kelionių akademija – ieškantiems egzotinių kelionių.
