Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Idealios atostogos Norvegijoje: su kuprine ant pečių

Norvegijos gamta
Manto Tomkūno nuotr. / Norvegijos gamta
Šaltinis: 15min iš Norvegijos
2
A A

Ką galima rasti Norvegijos gamtoje ir kas beveik neįmanoma daugelyje pasaulio šalių? Tai galimybė pasilikti gamtoje visiškai vienam kelias dienas, savaites ar net mėnesį ir pajusti gamtos galią bei grožį.

Šiaurės trauka

Kai kurie žmonės savo atostogų poilsio neįsivaizduoja be ramaus poilsio pietuose. Šilta jūra, saulė, tingus laiko leidimas paplūdimyje su kokteilių gurkšnojimo intarpais, jaukios vakarienės pietietiškuose restoranuose.

Kažkam tai geriausios atostogos pasaulyje. Ne man. Nuo vaikystės traukė šiaurietiška gamta. Užaugau su dokumentiniais filmais apie Skandinavijos, Kanados, Sibiro gamtą, lėtais įgarsintojo žodžiais ir dar lėtesniais vaizdais. Kiekvieną filmą godžiai prarydavau akimis, todėl progai pasitaikius ir gyvenimui nubloškus į Norvegiją ėmiau pildyti tai, apie ką tyliai pasvajodavau – kiekvienais metais per atostogas keliauti po šią šalį.

Be jokios pompastikos galima pasakyti, kad tai nuostabi šalis, idealiai pritaikyta turizmui. Čia turizmo paslaugų pasirinkimas milžiniškas, o kokybė aukščiausio lygio. Nuo turtingiems senjorams skirtų kruizų laivais palei Norvegijos pakrantę aplankant kiekvieną fiordą iki kelionių pėsčiomis per kalnus tik su kuprine ant pečių.

Įsivaizduokite rytą, kai atsibundate miegmaišyje, atmerkiate akis, o prieš akis kalnai, upė, dangus ir kažkur iš toli atsklindantys avių varpeliai. Nieko daugiau.

Vienintelė bendra savybė, jungianti šias keliones: kad ir kiek stengsitės sutaupyti, šios kelionės nebus pigios. Tai brangi šalis ir aikčiojimai užsukus į parduotuvę bei pamačius prekių kainas čia nepadės. Geriau pasiruošti, kad tai bus brangu, nebent į kelionę prisikrausite kalną lietuviškų lašinių ir dešrų, bet ar bandymą išgyventi per atostogas kitoje šalyje galima vadinti tikromis atostogomis?

Kalnai siūlo ramybę

Atostogas mieliau renkuosi palapinėje. Kalnuose. Tokio keliavimo priežastis – Norvegijos gamtos jėga, kurią pajunti žiūrėdamas ne iš kelioninio autobusiuko kempinge ar kruizinio laivo, o tiesiogiai visu savo kūnu.

Norvegijos gamta dovanoja galimybę palikti kalnuose visiškai vienam ar su kartu keliaujančiu pakeleiviu. Įsivaizduokite rytą, kai atsibundate miegmaišyje, atmerkiate akis, o prieš akis kalnai, upė, dangus ir kažkur iš toli atsklindantys avių varpeliai. Nieko daugiau.

Manto Tomkūno nuotr./Norvegijos gamta
Manto Tomkūno nuotr./Norvegijos gamta

Pridėkite tai, kad Norvegijos kalnai yra šiaurė su jai būdinga gamta: samanos, kalnų žolė, nematytos gėlės ir augalai bei čia pat iš po žiemos užsilikęs sniegas, iš po kurio šniokščia kalnų upės. Vanduo jose šaltas ir gaivinantis.

Jei pasiseks ir pateksite į teisingą vietą, galbūt pamatysite poliarinę lapę, šiaurės elnius ar klajojančius avijaučius. Pastarųjų geriau venkite ir stebėkite juos iš tolo, nes tai nuožmūs gyvūnai. Tačiau didžiausia galimybė, kad pamatysite lemingus – komiškus personažus. Padarėlius, panašius į žiurkėnus, rusvu kailiu. Maždaug kas ketverius metus jų prisiveisia tiek, jog nuo cypavimo aidi visi kalnai. Juokingiausia būna jų reakcija netikėtai pamačius žmogų – jie tuomet pasileidžia bėgti cypdami ir bando pasislėpti po akmenimis ar kupstais. Dažnai nesėkmingai, nes išduoda išlindęs rusvas kailis.

Pasirinkus maršrutą, kuris nėra populiariausias ir pamėgtas turistų minios, taip, nesutikdami nė vieno žmogaus, galite keliauti kelias dienas, savaitę ar mėnesį.

Dar vienas malonumas, kurį kalnuose galima patirti – žvejyba. Su savimi imu meškerę (dažniausiai spiningą, o nuo šių metų ir muselinę meškerę), nes kalnuose upėtakiai kimba ypač aktyviai, o gamtoje paruoštas upėtakis turi nepakartojamą skonį. Po kelias dienas valgyto turistinio maisto, kuris nepasižymi ypatingu skoniu, gamtoje pagauta ir iškepta žuvis atrodo kaip karališkas patiekalas.

Vienas pažįstamas, alpinistas, dažnai keliaujantis po įvairius kalnus, yra pasakęs, kad jei nori patirti kalnų didybę ir grožį nebūdamas alpinistu, keliauk į Norvegiją. Čia nereikia lipti į aukščiausią viršūnę tam, kad rastum tai, kas yra aukštikalnėse kituose kalnuose. Ir svarbiausia: čia galima pabėgti nuo žmonių.

Manto Tomkūno nuotr./Norvegijos gamta
Manto Tomkūno nuotr./Norvegijos gamta

Kelionės, reikalaujančios pasiruošimo

Keliavimas su kuprine ant pečių Skandinavijoje leidžia pajusti tiesioginį ryšį su gamta ir patirti laisvę, bet nėra be pavojų ir reikalauja techninio pasirengimo, fizinių pastangų bei šiek tiek ištvermės.

Niekada negali būti tikras, kad kalnuose neužklups audra. Gali nutikti ir taip, kad žemė maišysis su sniegu, o miegodamas palapinėje pajusi, jog vėjas tuoj tuoj ją suplėšys į gabalus. Tuomet beliks keikti orų „pranašus“ –meteorologus, nes pasitikėjai jų prognozėmis ir pasiėmei lengvąją palapinę vietoje štorminės.

Gali nutikti ir taip, jog atsidursi sudėtingoje situacijoje, iš kurios išsikapstyti prireiks nemažai laiko ir jėgų. Į tokią situaciją patekom pirmąkart keliaudami su žmona prieš penkias vasaras. Tada supratome posakio „kalnai klaidų neatleidžia“ esmę.

Pradėjus leistis pažymėtu taku, pusiaukelėje pastebėjome, kad jį sugriovė nuošliauža. Atsidūrėme ant byrančių akmenų ir grunto masės.

Pasirinkome 45 kilometrų maršrutą pėsčiomis. Pakeliui nusprendėme, kad užlipsime į vieną aukštumą, nuo kurios turėjo atsiverti gražūs vaizdai. Pakilę iš tiesų pamatėme nepakartojamą vaizdą, todėl aikčiodami užtrukome šiek tiek per ilgai. Tai supratome, kai pradėjo temti.

Skubėjome nusileisti ir čia mūsų laukė netikėtumas. Pradėjus leistis pažymėtu taku, pusiaukelėje pastebėjome, kad jį sugriovė nuošliauža. Atsidūrėme ant byrančių akmenų ir grunto masės. Nuo kiekvieno virptelėjimo akmenys ir žemė riedėjo žemyn. Žmona pradėjo nerimauti, o po to ir panikuoti. Ją teko raminti ir padėti užlipti į viršų, nors ir pačiam nebuvo ramu.

Kopimas aukštyn pareikalavo daug jėgų. Išsiurbėme visą gertuvėse buvusį vandenį ir netrukus supratome, kad patekome į bėdą: visi šaltiniai, kuriuos praėjome, atsidūrė kelių valandų atstumu nuo mūsų, o burnos buvo perdžiūvusios tiek, jog sunkiai sekėsi nuryti seiles.

Manto Tomkūno nuotr./Norvegijos gamta
Manto Tomkūno nuotr./Norvegijos gamta

Prisiminėme, kad prieš valandą praėjome vieną nedidelį kalnų namelį, kuris labiau priminė statybininkų vagonėlį, nei namą, kuriame gali kas nors tuo metu poilsiauti. Dar po valandos kelionės jį vėl priėjome. Beveik pašokome į viršų, kai išgirdome iš namelio sklindančios radijo aparato garsus. Pabeldėme į duris. Jas atidarė maždaug 45 metų amžiaus norvegas.

Vyras atrodė nustebęs labiau už mus. Nepatikliai apsidairęs aplinkui mūsų paklausė, ką čia veikiame, juk artėja audra, galbūt su gausiu sniegu. Pasakojant mūsų nuotykį vyras linksėjo ir pirmiausia paklausė, ar nesame išalkę. Išgirdęs, jog mums rūpi tik vanduo, netrukus grįžo su kanistru.

Paaiškėjo, kad mums pasisekė, jog keliavome būtent tą dieną, nes namelio gyventojas planavo kitą dieną užbaigti savo trumpas atostogas kalnuose ir iškeliauti į namus. Tą naktį pasitvirtino jo kalbos apie audrą. Nors ir pasistatėme palapinę, tačiau miegoti neteko. Vėjas palapinę draskė taip, jog atrodė nuneš nuo kalno viršūnės. Vos prašvitus patraukėme toliau.

Iš šios istorijos kitose kelionėse pasimokėme, jog svarbu viską gerai suplanuoti ir surinkti informaciją apie numatomą maršrutą. Nors vėliau panašių istorijų neteko išgyventi, bet keliaujant kalnuose nuotykiai visada yra šalia. Galbūt tuo metu viskas atrodo dramatiškai, tačiau vėliau pasibaigus žygiui prisiminimai virsta smagiais priminimais.

Nuo trobelės iki trobelės

Daugelis norvegų neįsivaizduoja atostogų be kalnų. Keliavimas su kuprine Norvegijoje yra puikus būdas, leidžiantis atitolti nuo civilizacijos, bet tai ne vienintelis būdas, mėgiamas pačių norvegų.

Norvegijos turizmo sąjunga kalnuose yra įkūrusi 500 hyttų – trobelių, skirtų keliaujantiems kalnuose (nekalbant apie nuosavus namelius kalnuose, kurių Norvegijoje yra tūkstančiai). Kalnų trobelės yra patogios tuo, jog su savimi nereikia pasiimti palapinės, maisto. Pastogę, pietus ir vakarienę gausite arba pasigaminsite šiose kalnų trobelėse.

Kai kuriose jų keliautojai yra aptarnaujami ir trobelės labiau primena viešbučius, kitose, paprastesnėse, kur nėra elektros, o vandenį tenka nešti iš kalnų upės, keliautojai patys apsitarnauja. Jie čia apsinakvoja, pasiima kiek reikia maisto ir už šias paslaugas susimoka, nors kontroliuojančių, kiek ir už ką sumokėjote, nėra, todėl viskas priklauso nuo keliautojų sąžiningumo.

Norvegijos žiniasklaidoje teko skaityti apie vokietį, kuris žiemą po kalnus keliavo pėsčiomis per turistines hyttas. Vyras keliaudavo į kitą trobelę, kai vienoje ištuštindavo visas maisto atsargas. Kadangi keliaujančių po kalnus žiemą yra gerokai mažiau nei vasarą, tai prireikė laiko, kol buvo susigriebta, kad per trobeles keliauja už nieką nemokantis svečias, bet galiausiai vokietis vis tiek buvo sučiuptas.

Manto Tomkūno nuotr./Norvegijos gamta
Manto Tomkūno nuotr./Norvegijos gamta

Keliaujant šeimomis, o ypač su mažais vaikais, palapinės nėra pats patogiausias būdas turistauti, todėl keliautojams skirtos trobelės yra gera išeitis. Visų pirma – nereikia rūpintis maistu, o tai gerokai palengvina kuprinę, taip pat nereikia palapinės, galima įsidėti gerokai mažiau drabužių.

Kalnuose, išskyrus populiarius turistų maršrutus, sutiksite tik norvegus. Labai retai užsieniečius.

Kai kuprinės mažos ir lengvos, galima nueiti didesnius atstumus ir greičiau, todėl šis poilsiavimo būdas tarp norvegų yra taip pat labai populiarus, nors ir ne toks pigus. Galima skaičiuoti, jog savaitės poilsiui teks išleisti apie tūkstantį eurų asmeniui. Geriausiai taip keliauti – tapti Norvegijos turistų sąjungos nariu. Savo nariams turistų sąjunga taiko įvairias nuolaidas, todėl jei keliauja visa šeima, būti jos nariu apsimoka.

Tačiau nei keliavimas pėsčiomis su palapinėmis, nei ėjimas nuo trobelės iki trobelės negali susilyginti su kelionių kemperiais ir automobiliais gausa. Be pačių norvegų, tokiu būdu po Norvegiją keliauja daugybė vokiečių, olandų, belgų, lenkų bei čekų. Dažniausiai jų tikslais būna ne tik kalnai, bet ir Norvegijos miestai bei kurortai. Tipinis tokių keliautojų apibūdinimas: pensininkai ar studentai, apsistojantys kalnų kempinguose ir kalnais mieliau besigrožintys iš patogių keliautojų krėslų. Tokių turistų nesutiksite aukščiau kalnuose. Galima sakyti, kad kalnuose, išskyrus populiarius turistų maršrutus, sutiksite tik norvegus. Labai retai užsieniečius.

Dar vienas dalykas, keliavimą Norvegijoje padarantis patraukliu, yra T raide pažymėti takai, kurių bendras ilgis yra apie 20 tūkstančių kilometrų. Šie takai leidžia po kalnus keliauti trumpus atstumus be žemėlapių, o ilgesnėse distancijose nereikia pastoviai tikrinti žemėlapiuose, kurioje vietoje tuo metu esi.

Gerbkite kalnus

Ką aplankyti pirmiausia, jei susiruošėte į Norvegiją pirmą kartą ir norite pamatyti gamtos grožį, bet nežinote, nuo ko pradėti? Pradėkite nuo turistų labiausiai pamėgtų kelionės tikslų. Jei pajusite, kad to neužtenka ir jaučiate nenumaldomą kalnų trauką, galėsite pradėti pirktis įrangą ir planuoti didesnius žygius.

O pradžiai – Preikestolen, Gaustattoppen, Kjerag, kurie yra lengviausiai pasiekiami (kelionėse pirmyn atgal užtruksite 4-6 valandas) ir labiausiai turistų lankomi. Kaip ir Trolltunga, tačiau šiai „Trolio liežuvio“ uolai pasiekti jau reikės skirti visą dieną. Visą dieną sugaišite ir turistų maršrutu kopdami į aukščiausią Norvegijos viršūnę Galdhøpiggen.

Manto Tomkūno nuotr./Norvegijos gamta
Manto Tomkūno nuotr./Norvegijos gamta

Jeigu norite susiplanuoti savarankiškai, informacijos geriausia ieškoti internete. Jos daug ir įvairios, bet toks informacijos rinkimo būdas ir planavimas pareikalaus šiek tiek laiko. Norvegijos kalnams skirtas puslapis UT.NO turi visų šalies maršrutų informaciją, taip pat yra parengęs apžvalgą apie 10 įspūdingiausių šalies turų. Nors viskas parašyta norvegų kalba, tačiau google vertėjas iš norvegų į anglų kalbą išverčia gana tiksliai. Dalis maršrutų yra lengvi, įveikiami per kelias valandas, tačiau dalis reikalauja ne tik fizinio pasiruošimo, bet ir mokėjimo kopti į kalnus.

Jei staiga pakeitėte planus – ne bėda, informacijos, mokamus arba nemokamus žemėlapius gausite turizmo informacijos centruose.

Patarimas tiems, kurie kalnuose atsiduria pirmą kartą: gerbkite kalnus. Jei matote, kad orai kopimui yra nepalankūs ar yra pranešta apie pavojų, atidėkite žygį kitam kartui. Susiraskite kitą maršrutą.

Tikriausiai bus labai gaila, kad nepasiekėte numatyto tikslo, bet tai geriau nei jus nuo kalno nukels gelbėtojų sraigtasparniai arba net žūsite. Laukiančias sąskaitas už gelbėjimo paslaugas Norvegijoje galite įsivaizduoti ir tuomet jas padauginkite dar iš dešimties kartų. Net ir prieš kopiant į tokias turistų pamėgtas vietas kaip Preikestolen, tinkamai pasiruoškite, nes jos taip pat gali būti pavojingos.

Juokingai ir kvailai atrodo tie turistai, kurie nusprendžia tikslą pasiekti beveik su šlepetėmis arba miesto tipo batais. Ir nesvarbu, kad orai atrodo gražūs ir tinkami kopimui. Kai staiga subjursta ir pradeda pilti lietus, tas vaizdas tampa dar ir apgailėtinas. Per Norvegijos televiziją teko matyti, kai tokiems drąsuoliams ketvirtą valandą nakties nusileisti padeda Raudonojo kryžiaus darbuotojai. Vos bepaeinantys, kiaurai peršlapę, sušalę, burbantys, kad toliau nepaeis nė žingsnio ir, kad juos geriau paliktų ramybėje. Vietinė valdžia perspėja, kad taip pasirengę keliautojai rizikuoja ne tik savo sveikata, bet ir prarasti gyvybes, todėl svarstoma nepasirengusiems keliautojams ateityje net neleisti kopti.

Laukiančias sąskaitas už gelbėjimo paslaugas Norvegijoje galite įsivaizduoti ir tuomet jas padauginkite dar iš dešimties kartų

Patarimai prieš keliaujant

Kokios įrangos reikia norint autonomiškai keliauti kalnuose? Svarbiausi dalykai, nuo kurių tiesiogiai priklausys, ar keliaujant jausitės gerai, yra avalynė ir kuprinės.

Ir vieniems, ir kitiems nereikėtų gailėti pinigų ir laiko juos išsirenkant. Teko pakeisti kelias poras kalnų batų, kol suradau patogius. Iki tol turėti, nors ir pasižymėjo aukšta pagaminimo kokybe, bet turėjo minusų. Jie arba trindavo, arba kojai ištinus tapdavo per maži, todėl kelionės pabaiga dažnai nebūdavo maloni.

Apranga turi būti lengva, bet taip pat ir šilta. Orą įleidžiantys – išleidžiantys, greitai išdžiūstantys drabužiai. Kelionė gali tapti labai nemaloni, jei tokių drabužių neturėsite. Drabužiai padeda išgarinti drėgmę ir jaustis komfortabiliai. Juos renkuosi vilnonius arba sintetinius. Didžiausia klaida pasirinkti medvilninius drabužius, kuriems suprakaitavus, šie ne tik sudrėks, bet su jais greitai sušalsite. Galiausiai suprasite, kad nebeturite sausų drabužių.

Lietui atsparios striukės ir kelnės taip pat yra svarbi kelionės dalis, ypač kai dažnai lyja.

Vilnonio megztinio gali prireikti, kai dienos pabaigoje sustojate nakvynei ir pasirodo, kad oro temperatūra ne tokia jau aukšta, kaip atrodė lipant į kalną.

Storos dvigubos vilnonės kojinės ėjimą kalnuose padarys minkštesnį. Galiausiai turėkite atsarginius apatinius drabužius saldžiam miegui miegmaišyje ar netikėtai sušlapus.

Ne ką mažiau svarbu turėti žemėlapį, kompasą ir keliautojams skirtą GPS įrenginį. Taip apsiginklavę būsite tikri, kad nepasiklysite (o tai padaryti labai lengva, ypač pasikeitus orams). Mobilusis telefonas taip pat privalumas, tačiau kalnuose jis ne visur veikia.

Manto Tomkūno nuotr./Norvegijos gamta
Manto Tomkūno nuotr./Norvegijos gamta

Taip pat svarbu turėti vaistinėlę, kurioje būtų tvarsčiai ir antiseptiniai pleistrai. Patartina įsigyti pleistrus nuospaudoms užklijuoti bei vaistų nuo skausmo.

Likusią įrangą galima pasirinkti individualiai. Palapinės, kelioninės krosnelės, indai, miegmaišiai, kilimėliai – viską galima pasirinkti pagal individualius pageidavimus, o ir pasiūla yra didžiulė. Tačiau dažniausiai pigesni pasirinkimai reiškia didesnį svorį jūsų kuprinėje, o lengvesnė įranga reiškia didesnę kainą. Svoris turi didelės reikšmės, jei keliaujate toliau, todėl gerai pagalvokite, ar nusipirkę pigesnius daiktus vėliau nebūsite priversite pirkti brangesnių ir galiausiai sumokėsite gerokai brangiau nei planavote.

5 populiariausi turistų tikslai kalnuose Norvegijoje

1. Preikestolen.

Preikestolen uola yra pakibusi virš Lysefjorden fiordo su kvapą gniaužiančiais vadais. Kėdės formos, virš fiordo išsikišusi uola yra populiariausias turistų tikslas Norvegijos kalnuose.

Turistų srautas čia nuolat auga. Prastomis oro sąlygomis juos nuo kalno neretai tenka nukelti gelbėtojams, todėl svarstoma gelbėjimo tarnybą įkurti kalne arba sumažinti turistų srautą. Puikiai turistams pritaikytas takas. Užlipę elkitės saugiai. Nors daugelis turistų čia drąsiai fotografuojasi stovėdami ant krašto, tačiau pasitaiko nelaimingų atsitikimų. Pastarąjį kartą nuo uolos nukrito rusų turistė, kuri norėjo nusifotografuoti prie krašto, tačiau stiprūs vėjo gūsiai ją nupūtė nuo uolos ir moteris žuvo.

Pakilimas iki tikslo 700 metrų, ilgis keturi kilometrai, kelionės laikas į vieną pusę – 2-3 val. Sudėtingumas – reikalaujantis pastangų, bet nereikalaujantis specialios įrangos. Tinkamiausias laikas kopimui nuo balandžio iki spalio mėn.

2. Trolltunga.

Trolltunga – lietuviškai žinomas kaip „Trolio liežuvis“, – uolos išsikišimas virš Ringedalsvatnet ežero. Labiausiai išpopuliarėjo per pastaruosius penkerius metus. Turistų srautas nuo 1000 per metus išaugo iki 50 tūkstančių ir ši uola tapo viena lankomiausių vietų. Kaip ir Preikestolen, pasižymi įspūdingais vaizdais, atsiveriančiais žiūrint nuo kalno į ežerą.

Turistų labiausiai pamėgta atrakcija – fotografavimasis užlipus ant uolos iškyšulio, primenančio liežuvį. Būkite atsargūs, čia taip pat kartais įvyksta nelaimingi atsitikimai. Šiais metais dėl neatsargumo nukrito ir žuvo australų turistė. Kartais prasti orai turistus įkalina kalne, todėl atliekamos gelbėjimo operacijos.

Kelionės ilgis pirmyn atgal – 22 kilometrai. Sudėtingumas – pastangų reikalaujantis, bet nereikalaujantis specialios įrangos. Tinkamas laikas kopimui nuo birželio iki spalio.

3. Bessegen.

Vienas gražiausių kalnų vaizdų Norvegijoje, Jotunheimene, kur stūkso didžiausi šalies kalnai, siekiantys 2,5 kilometro aukštį. Turistų takas eina tarp dviejų ežerų, kurių vienas žalios smaragdo spalvos, o kitas mėlynas. Kai kuriose vietose takas siaurėja ir staigiai kyla aukštyn, todėl nerekomenduoju aukščio baimę turintiems žmonėms, kuriuos čia sustingusius iš baimės taip pat kartas nuo karto nukelia gelbėtojai.

Kelionės ilgis – 14 km (kelionės ilgis paskaičiuotas plaukiant į vieną pusę keltu, todėl vienam žmogui papildomai kainuos apie 15 eurų). Sudėtingumas – reikalaujantis didesnių pastangų, bet nereikalaujantis specialios įrangos. Tinkamiausias laikas kopimui nuo birželio iki rugsėjo.

4. Gaustatoppen.

Kalnas Pietryčių Norvegijoje. Arčiausiai nuo sostinės Oslo, apie 170 kilometrų nutolęs didesnis (1889 metrų) kalnas, todėl puikiai tinka trumpam atvykusiems į Oslą. Gražių formų kalnas. Įkopus į jį matomos kitos, per kelis šimtus kilometrų nutolusios, Norvegijos kalnų viršūnės.

Kelionės ilgis pirmyn atgal – apie 9 kilometrai. Laikas iki tikslo apie dvi valandos. Sudėtingumas – vidutiniškas, nereikalaujantis specialios įrangos. Tinkamiausiais laikas kopimui nuo gegužės iki spalio mėn.

5. Kjerag

Įžymi vieta savo įstrigusiu akmeniu tarp uolų, ant kurio užlipti rekomenduočiau neturintiems aukščio baimės. Savo vaizdais nenusileidžia Preikestolen ir Trolltunga, tačiau iškilęs dar aukščiau – nuo fiordo paviršiaus. Iki viršaus vertikali vieno kilometro aukščio siena. Yra prie to paties Lysefjorden kaip ir Preikestolen, tik kitoje fiordo pusėje.

Kelionės atstumas pirmyn atgal – apie 9 kilometrai. Kelionės laikas iki tikslo – 3-4 valandos. Sudėtingumas – reikalaujantis pastangų. Tinkamiausias kopti laikotarpis nuo birželio iki rugsėjo.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje